68 proc. gyventojų šiemet tikisi būsto brangimo, 18 proc. – pokyčių nelaukia, rodo apklausa

Šiemet būsto brangimo tikisi 68 proc. Lietuvos gyventojų, 18 proc. mano, jog kainos nesikeis, o 7 proc. – mažės, rodo naujausia apklausa.

SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pirmąjį ketvirtį manančių, kad būstas brangs, daugiausiai buvo Vilniaus apskrityje – čia didesnių kainų šiemet laukė 72 proc., mažesnių – 4 proc., Kaune – atitinkamai 62 ir 6 proc., o Klaipėdoje – 58 bei 13 proc., pirmadienį pranešė bankas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog kainų lūkesčių indekso reikšmė pirmąjį ketvirtį buvo 61, kai ketvirčiu anksčiau – 62 punktai, o prieš metus – tik 45 punktai.

Pasak jo, naujausio indekso reikšmė yra trečia didžiausia per beveik 15 metų – nuo 2012-ųjų, kai pradėtos tokios apklausos.

„Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų nepasikeitė ir buvo istoriškai dideli. Tačiau vis didėjanti geopolitinė įtampa pasaulyje, augantis nerimas dėl palūkanų normų pokyčių ir ekonomikos raidos gali artimiausiais ketvirčiais nuraminti rinkos aktyvumą ir prigesinti gyventojų lūkesčius“, – pranešime teigė T. Povilauskas.

Anot jo, sparčiai augančios būsto kainos ir dėl to mažėjančios galimybės jį įpirkti ima vis labiau stabdyti sandorių skaičiaus augimą.

„Didelę įtaką būsto rinkai nuo praėjusių metų vidurio darė susiformavęs lūkestis, kad atsiimami iš II pakopos pensijų pinigai padarys reikšmingą įtaką aktyvumui ir kainoms. Pinigai pasitraukusiems iš fondų pirmą ketvirtį bus išmokėti iki balandžio 15 dienos, todėl artimiausi mėnesiai parodys, kiek iš tiesų tokie lūkesčiai buvo teisingi“, – sakė SEB ekonomistas.

Be to, pasak jo, auga nerimas dėl palūkanų normų – auga tikimybė, kad ECB padidins palūkanas.

„Lūkesčiai dėl palūkanų normų pastarosiomis dienomis labai keičiasi ir priklauso nuo padėties Persijos įlankoje. Kuo ilgiau neatsinaujins laivyba per Hormuzo sąsiaurį, tuo labiau augs tikimybė, kad ECB didins palūkanų normas“, – teigė T. Povilauskas.

„Tiesa, nereiktų tiesiogiai įtakos būsto rinkai masto lyginti su 2022 metais. Tuomet palūkanų normos, prieš ECB pradedant jas kelti, dar buvo neigiamos. Be to, kol kas sunku įsivaizduoti, kad ECB galėtų palūkanų normas didinti iki tokio lygio, kuris buvo per praėjusį didinimą“, – pridūrė jis.

Apklausą SEB banko užsakymu kovą atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Apklausta 1 tūkst. 15–74 metų gyventojų 110-yje šalies vietovių.