Skirmutės Juškienės Dvasinės ir fizinės gerovės centras / R. Tenio nuotr.
Skirmutės Juškienės Dvasinės ir fizinės gerovės centras / R. Tenio nuotr.

Taikinys – net onkologiniai ligoniai, arba kaip S. Juškienė tris dešimtmečius „sveikatina“ sergančius tautiečius

Sveikata2026-02-13 6:00pagalKas vyksta KauneVirginija Grigaliūnienė
Augant nepasitenkinimui dėl vis sunkiau prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų, galvas kelia šarlatanai. Neturėdami licencijos teikti sveikatos paslaugas, jie drąsiai skelbiasi galintys padėti susirgus sunkiomis ligomis, įveikti net onkologinį skausmą! Nevilties apimtiems ligoniams tai prilygsta stebuklui. Tik viena smulkmena – ligoniui teks smarkiai pakratyti kišenę. O ar toks NE gydytojo „gydymas“ padės – turbūt nereikia nė klausti.
Reklama „visais frontais“
Reklaminiame žurnaliuke „Sveikata Info Jums“ (2025 m., atspausdintas dideliu tiražu ir nemokamai išplatintas įmetant į Kauno miesto ir rajono gyventojų pašto dėžutes), taip pat S. Juškienės įmonės „Virgupys“ Dvasinės ir fizinės gerovės centro bei Onkologiniams ligoniams labdaros ir paramos fondo „Grąža gyventi“ interneto svetainėse skelbiama įdomi informacija.
S. Juškienė rašo padedanti rimtų sveikatos sutrikimų kamuojamiems ligoniams (ligų specializacija – vaikams ir suaugusiems: onkologinės ligos, neurologinės ligos, vidaus organų sutrikimai, išvaržos, stuburo skausmas, mitybos sutrikimai, taip pat - psichoterapija, kūno procedūros skausmui malšinti su jos pačios pagamintu skausmą malšinančiu kremu, ir t. t.).
Reklaminiame straipsnyje šį „kremą nuo skausmo“ ji pristato kaip „priemonę sergantiems vėžiu – šio amžiaus stebuklą!“.
Kremas nuo skausmo ir visų ligų / V. Grigaliūnienės nuotr.
Kremas nuo skausmo ir visų ligų / V. Grigaliūnienės nuotr.
Na, o pati S. Juškienė prisistato taip: LSMU MA magistrė, visuomenės sveikatos specialistė, Dvasinės ir fizinės gerovės centro vadovė, „Grąža gyventi" onkologiniams ligoniams fondo įkūrėja. 30 metų darbo patirtis.
Interneto svetainėje ji pateikia ir informaciją apie savo profesines patirtis (kalba ir skyryba netaisyta – V. G.): …savo mediko kelią pradėjau 1994 metais ir įgijau LSU/KKI Masažo specialybę. 1999-2001 m. studijavau kinų mediciną. 2012-2016 m. gilinau biomedicinos žinias LSMU MA Sveikatos psichologijos ir tęsiau Visuomenės sveikatos magistro studijas. 2014 m. studijavau Psichoterapijos Geštalto studijas, Kauno Geštalto centre. 2015-2017 m. studijavau papildomosios Endobiogeninės medicinos studijas. Vyksta pastovus kvalifikacinis mokslo žinių siekimas, dalyvaujant mokslinėse-praktinėse konferencijose. Skaitau paskaitas, kaip lektorė. Šv. Ignaco Lojolos kolegija, lektorė 2024 m. Dalinuosi darbo ir mokslo pasiekimais parodoje „Sveikatos dienos“, per radiją „Pūkas“ ir kt. Skelbiu straipsnius leidinyje SVEIKATA INFO JUMS ir žurnale „Ko tau gydytojai nepasako“.“
S. Juškienės prisistatymas / V. Grigaliūnienės nuotr.
S. Juškienės prisistatymas / V. Grigaliūnienės nuotr.
Reklaminiuose straipsniuose, kurie publikuoti spaudoje ir minėtose interneto svetainėse, ši moteris pristatoma kaip „Gydytoja Skirmutė Juškienė...“, „Masažuotoja – terapeutė...“, „sveikatos specialistė...“
Licencijuota specialistė be... licencijų!
Nors S. Juškienė giriasi daug kur mokiusis, jei tai ir teisybė, nepakanka, kad galėtų teikti sveikatinimo paslaugas. Juk maža kokius kursus galima palankyti ar kokį sertifikatą gauti.
Ji yra baigusi visuomenės sveikatos studijų programą Lietuvos sveikatos mokslų universitete, parašiusi magistro darbą tema „Gyventojų nuomonė apie šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybę bei jos sąsajas su sveikata“, bet kuo tai susiję su pagalba ir procedūromis ligoniams?
Nekalbant jau apie gydytojus, nuo 2023 metų licenciją privalo turėti ir masažuotojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai.
Kitaip sakant, tvarka galioja visiems vienoda: sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik atitinkamą licenciją turintis specialistas.
Tačiau S. Juškienei tokie reikalavimai, panašu – nusispjaut.
Reklaminiame tekste pristatoma kaip gydytoja / V. Grigaliūnienės nuotr.
Reklaminiame tekste pristatoma kaip gydytoja / V. Grigaliūnienės nuotr.
„Skirmutė Juškienė mūsų tarnybos prašė Papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) endobiogeniko specialisto licencijos, bet negavo, – informavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) atstovė Laima Grižaitė. – Dar prašė masažo licencijos, bet taip pat negavo; ji yra anksčiau turėjusi PASP akupunktūros licenciją, bet ši licencija panaikinta. Medicinos psichologo licencijos ji net nėra prašiusi“.
VASPVT atstovė pabrėžė, jog jei S. Juškienė norėtų teikti psichoterapijos paslaugas, jas galėtų teikti tik turėdama gydytojo licenciją ir baigusi psichoterapijos įvadinį kursą, arba turėti siauros medicinos praktikos sertifikatą.
Kodėl VASPVT S. Juškienei neišdavė licencijų?
Nes ji, anot L. Grižaitės, neatitiko teisės aktais nustatytų licencijavimo sąlygų ar kvalifikacinių reikalavimų (gydomojo masažo specialisto licencijai gauti nebaigta atitinkamos trukmės stažuotė; PASP endobiogenikos licencija neišduota, nes asmuo nebuvo baigęs Sveikatos apsaugos ministro suderintos endobiogenikos mokymo programos; PASP akupunktūros specialisto licencija panaikinta, nes neatitiko Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatyme nustatytų kvalifikacinių reikalavimų).
Taigi „terapeutė“ S. Juškienė tiesiog apgaudinėja pacientus – neturėdama teisės teikti sveikatinimo paslaugas, jas teikia.
O ir ko vertos tos paslaugos!
S. Juškienės teikiamos paslaugos / V. Grigaliūnienės nuotr.
S. Juškienės teikiamos paslaugos / V. Grigaliūnienės nuotr.
Profesorės pasijuto apgautos
Praėjusių metų pabaigoje S. Juškienė dalyvavo renginyje, kur pasikalbėjo su dviem vienos aukštosios mokyklos profesorėmis. Jos buvo skaičiusios reklaminį straipsnį, kad S. Juškienė teikia sveikatinimo paslaugas (jei tokios paslaugos siūlomos, vadinasi, yra ir reikiamos licencijos – suprato profesorės), todėl susiderino, kad Skirmutė joms padarys masažą. Sutartu laiku profesorė Rita (vardas pakeistas – V. G.) nuvyko į Aleksote, Žemojoje g., veikiantį Dvasinės ir fizinės gerovės centrą.
„Labai maloniai Skirmutė priėmė, pasiūlė arbatos, paklausinėjo apie mano sveikatą, paaiškino, kaip turi atrodyti sveikas liežuvis, pasidalino patarimais, ką turėčiau daryti ir ko nedaryti. Labai nenusišnekėjo, - vėliau juokdamasi prisiminė Rita, visus tuos patarimus priėmusi su šypsena, nes pati ji – gydytoja. – Po to Skirmutė man padarė gal valandos trukmės masažą.“
Masažas – mėgiama Ritos procedūra, todėl turėjo su kuo palyginti.
„Jos masažas buvo prastas, aš juo nusivyliau, – neslėpė Rita. – Ir kai jai užsiminiau, kad mano nuolatinė masažuotoja dirba geriau, Skirmutė ėmė dėstyti, kad yra tokių, kurie net sužaloja žmones, o va ji tai dirbanti atsargiai. Buvo nesmagu klausyti, kai peikia žmogų, kurio net nepažįsta“.
Dar labiau Ritą nustebino, kai S. Juškienė po masažo pasakė, kiek mokėti. Ogi 200 eurų! Ir dar esą „kaip jai“ – su nuolaida!
„Mano klaida, kad iš anksto nepaklausiau, kiek viskas kainuos, – šyptelėjo Rita. – Pasirodo, 100 eurų – už masažą, ir 100 eurų – už konsultaciją. Tai yra prieš masažą vykusį pokalbį. Ir tai, kaip Skirmutė man pabrėžė, jau su nuolaida!“
Rita čion atvyko tik masažo, tačiau teko susimokėti ir už „konsultaciją“, kurios net neprašė. Kadangi neįsivaizdavo, kad teks pakloti tokią didelę sumą, grynųjų tiek neturėjo, tai padarė banko pavedimą.
Tiesa, atsisveikindama S. Juškienė dar padovanojo savo sukurto kremo „nuo raukšlių“.
Anot Ritos, guli dabar tas kremas kažkur spintelėje, ir net baugu juo tepti veidą. Nes neaišku, iš ko ir kokiomis sąlygomis jis pagamintas.
„Ne, aš jai pretenzijų neturiu, nes pati esu kalta, kad į ją kreipiausi, nieko neišsiaiškinusi, čia man didelė pamoka, – numojo ranka Rita, tik po apsilankymo sužinojusi, kad S. Juškienė neturi licencijos sveikatinimo paslaugoms teikti. – Bet man neramu dėl kitų žmonių, kurie pas ją lankosi, atiduoda galbūt paskutinius pinigus, o gauna abejotinos kokybės paslaugas. Ji man pasigyrė, kad turi ne vieną onkologinį ligonį. Kaip gali sunkiam ligoniui padėti žmogus, kuris neturi nei gydytojo, nei psichoterapeuto diplomo? Taip elgtis nesąžininga, nes žmonės, panašu, sumoka didelius pinigus, o iš tikrųjų yra mulkinami.“
Kita S. Juškienės klientė, profesorė Jūratė (vardas pakeistas), piniginę pakratė dar stipriau. Ji susitikimą su Skirmute prisimena kaip tragikomišką nuotykį.
„Buvau apie Skirmutės teikiamas paslaugas skaičiusi socialiniame tinkle, todėl net į galvą neatėjo, kad tokias paslaugas gali siūlyti ne gydytoja, - prisiminė Jūratė. – Ji atrodė patikimas žmogus, gyrėsi puikiais pacientų atsiliepimais“.
Atsiliepimai / V. Grigaliūnienės nuotr.
Atsiliepimai / V. Grigaliūnienės nuotr.
Pirmiausia, kaip ir profesorei Ritai, S. Juškienė Jūratei pasiūlė arbatos. Ir nusivedusi prie paveikslo, parodė, kur yra kokie žmogaus organai. Paskui ėmė klausinėti apie savijautą.
Jūratė kvatojo prisiminusi, kokių nesąmonių jos buvo teiraujamasi, esą gėda net sakyti... Dar Skirmutė patikrino jos liežuvį, paklausė koks miegas. Išgirdusi, kad Jūratė užmieganti labai greitai, „gydytoja“ pareiškė, esą tai nėra gerai, tai jau sveikatos problema (!).
Jūratė čion vyko tik relaksacinio, atpalaiduojančio masažo, todėl davė suprasti nenorinti gaišti laiko bereikalingam pokalbiui, laukianti tik masažo. Juolab, kad jaučiasi gerai, jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundžia, nieko neskauda – kam „ieškoti ligų“?
Kad jau taip, po pokalbio Skirmutė pasakė – už šią konsultaciją bus 100 eurų. Su nuolaida! Jūratė sakė net sustabarėjusi, išgirdusi tokią sumą, bet tuo metu tiesiog nesusizgribo atsisakyti to, ko ir atėjo – masažo. Tiesiog Jūratė tikėjosi, kad bent jau masažas kainuos ne kosminę sumą – kokius 20-30 eurų.
Asociatyvi / Masažas / D. Biržiečio nuotr.
Asociatyvi / Masažas / D. Biržiečio nuotr.
„Kai mane pradėjo masažuoti, galvojau, kaip reikės iki galo iškęsti, nes masažas buvo labai skausmingas, – prisiminė Jūratė. – Klausiau jos, ar čia reikia taip stipriai, kentėjau... Nugarą, po to veidą masažavo apie 45 minutes. Naudojo kažkokį savos gamybos kremą. O baigusi pasakė: masažas, įskaitant naudotą kremą nuo skausmo – 180 eurų. Irgi - su nuolaida“.
Tiesa, Skirmutė Jūratei dar pridėjo dėžutę savo gamybos kremo nuo raukšlių (ant šio kremo dėžutės parašyta - 69 eurai), bet papildomai už jį mokėti nereikia, čia esą dovanų.
„Skirmutė išrėžė, kad mano veido oda nesveika, ir jai gali padėti ne kokie nors kiti, o tik šis jos sukurtas kremas“, – juokėsi profesorė.
Netekusi žado Jūratė teįstengė išsitraukti banko kortelę, nes tiek daug grynųjų piniginėje niekada neturi – 280 eurų sumokėjo banko pavedimu.
O „vyšnaitė ant torto“ – kad Skirmutė profesorei dar ir receptą išrašė – kokį preparatą pavartoti. Nors, kaip minėta, Jūratė niekuo nesiskundė, pageidavo tik atpalaiduojančio masažo.
Receptas / Asm. albumo nuotr.
Receptas / Asm. albumo nuotr.
Kitą dieną Jūratė vos atsikėlė iš lovos – po „atpalaiduojančio“ masažo buvo tiesiog susukta. Baimindamasi, kaip reikės pasiekti darbovietę, per „Messenger“ parašė Skirmutei žinutę, kad prastai jaučiasi, labai skauda nugarą. Skirmutė nuramino – viskas čia, girdi, normalu, gali būti skausminga, todėl reiktų dar bent kelių masažų. Ne, ačiū, daugiau Jūratė apie Skirmutės masažus nenorėjo nė galvoti. Tada Skirmutė patikslino: jei blogai jautiesi, eik pas gydytoją.
Profesorė Jūratė, kaip ir jos kolegė Rita, neslėpė apsikvailinusi, kad buvo per daug patikli, kartu negalėjo atsistebėti, kodėl niekas nesiima priemonių tokių „specialistų“ drausminti, jų nelegalios veiklos uždrausti.
Jūratė, kaip minėta, neturi jokių sveikatos problemų, taigi tik prarado pinigus, bet kai nugaros skausmą dėl išvaržų kenčiantys ligoniai, arba onkologiniai ligoniai, patikėję gražia reklama, atiduoda paskutinius pinigus – argi tai ne sukčiavimas?
Beje, Skirmutė ir Jūratei pasigyrė turėjusi onkologinę ligonę, kurią nevaikštančią atvežė vaikai, ir ji ją neva pastačiusi ant kojų.
„Pasakos, daugiau nieko, - juokėsi Jūratė. - O kiek žmonių tuo, ką Skirmutė kalba, patiki? Nežinau, arba ji nesupranta, ką blogo daro, arba yra labai gudri.“
Panašu, kad tai antrasis variantas. Mat skelbtis, kad gali padėti ligoniams ir teikti brangias paslaugas, kurių neturi teisės teikti, gali tik nesąžiningas žmogus.
Kremas yra patentų duomenų bazėje, bet...
Sugrįžkime prie „kremo nuo skausmo“, kurį S. Juškienė giriasi pati sukūrusi ir užpatentavusi.
Štai kaip pristatomas šis jos kremas: „Onkologinėmis ligomis sergantys ligoniai dažnai kenčia nuo skausmo. Chemoterapija ir imunoterapija pažeidžia raumenis, atsiranda sąstingis ir lėtinis skausmas visame kūne, kartais skausmas lokalizuojamas konkrečiose vietose, stuburo, pečių, klubų, kaklo srityje. Skirmutės Juškienės sukurtas kremas nuo skausmo yra pagamintas iš natūralių medžiagų ir neturi jokio šalutinio poveikio, kremas gerina kraujotaką, limfotaką, slopina uždegiminius procesus, šalina skausmo priežastis ir padeda jį įveikti. 2021 m. kremui suteiktas valstybinis patentas, kuriuo kremas pripažįstamas gydomuoju bei tinkamu prevencijai. Atlikta daugybė procedūrų skausmui įveikti, o pasiekti rezultatai yra pagalba žmogui, kenčiančiam nuo skausmo – pacientai laimingi, galėdami grįžti į socialinį bei profesinį gyvenimą, savarankiškai atlikti buities darbus ir kt. Centro „Virgupys“ steigėja Skirmutė Juškienė specializuojasi skausmo gydyme, yra holistinės integraliosios medicinos pradininkė, turi patirties onkologinių ligonių priežiūroje ir sveikatos stiprinime“.
Kremo reklama / V. Grigaliūnienės nuotr.
Kremo reklama / V. Grigaliūnienės nuotr.
LR Valstybinio patentų biuro atstovė Raimonda Smagurauskaitė informavo, jog vienas S. Juškienės sukurtas kremas yra patentų duomenų bazėje (registracijos nr. 6819), bet pridūrė, kad „įstatyme nėra numatyta reikalavimų patentuoto produkto poveikiui“.
Ar minėto kremo poveikis nurodytas teisingai, nustato ne Patentų biuras, o šios srities ekspertai.
Anot LR Patentų biuro atstovės, šiuo konkrečiu atveju reikėtų atsižvelgti į tai, ar kremas yra kosmetikos priemonė, vaistas, ar medicinos priemonė. Tai nustačius galima būtų kreiptis į šių produktų priežiūrą ir kontrolę vykdančias institucijas: Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kuri stebi, ar reklama nėra klaidinanti vartotojus, ir į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT), kuri registruoja vaistinius preparatus, prižiūri medicinines priemones.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė Aistė Tautvydienė paaiškino labai paprastai: jeigu nurodoma, kad priemonė turi gydomąjį poveikį, vadinasi, ta priemonė yra vaistas, ir ji turi būti parduodama tik vaistinėje.
Kaip gyventojui pasitikrinti, ar siūlomas preparatas yra vaistas? Tereikia apsilankyti VVKT interneto svetainėje, atsidaryti specialią skiltį „Vaistų paieška“ ir įrašyti ieškomo vaisto pavadinimą. Jei paieška jokių rezultatų neduos, vadinasi, siūlomas produktas nėra vaistas. Taigi ir nurodyti jo gydomąsias savybes yra draudžiama. Priešingu atveju tai gali būti traktuojama kaip sukčiavimas, o už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė informavo, jog tarnyba vertina, ar skleidžiama reklama atitinka Reklamos įstatymo reikalavimus.
„Vartotojas privalo gauti teisingą informaciją apie reklamuojamus produktus, kuria remdamasis galėtų priimti sprendimus dėl produktų įsigijimo ir vartojimo, todėl panašių produktų reklamoje (kosmetika, maistas, maisto papildai ir kt.) neturėtų būti nurodoma, jog šie gaminiai pasižymi gydomosiomis ar ligų profilaktinėmis savybėmis. Jeigu nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų ar profilaktinių savybių, tokiu atveju toks gaminys privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas ar medicinos prietaisas (priemonė),“ – rašoma VVTAT atsakyme.
Pagal Reklamos įstatymą, draudžiama kosmetikos gaminių reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas kosmetikos gaminio savybes, kurių jis neturi. Reklamai yra taikomas tiesos reikalavimas. Todėl informacija, kad produktą reklamuoja gydytojas ar sveikatos srities specialistas, nors taip nėra, taip pat gali būti laikoma vartotojų klaidinimu.
Dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo tarnyba pažadėjo imtis tyrimo.
Skirmutė Juškienė: „Aš vykdau ne gydomąsias paslaugas“
O kaip savo teikiamas procedūras, kurioms neturi licencijos, vertina pati Skirmutė Juškienė? Kodėl išrašinėjanti receptus, jei neturi tam teisės? Ar žino ir pripažįsta, kad tai – nelegali veikla?
Paskambinau interneto svetainėje nurodytu mobiliuoju telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. Nuvykau į Kaune, Žemojoje g., esantį Dvasinės ir fizinės gerovės centrą, kuriame S. Juškienė teikia paslaugas, tačiau durų niekas neatidarė. Vėl surinkau telefono numerį – vėl tyla.
8044
Skirmutės Juškienės Dvasinės ir fizinės gerovės centras / R. Tenio nuotr.
Galiausiai S. Juškienė perskambino, pasakė buvusi užimta, todėl neatsiliepė. Paprašiau, kad atsakytų į klausimus.
Skirmutė po kurio laiko informavo, jog pati dabar serganti, ką tik grįžusi iš ligoninės, todėl siekianti „ramių emocijų sveikti sėkmingai“. Todėl tikisi viską išsiaiškinti ramiai; pasiteiravo, kodėl domimasi jos veikla, ar kas pasiskundė.
S. Juškienė patvirtino nesanti gydytoja ir esą niekada niekam to nesakanti, tik studijavusi Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Ji esą teikianti ne gydomąsias paslaugas, o sveikatinimo ir stiprinimo, kaip sveikatos specialistė. Dirbanti teisėtai, nes Akreditavimo tarnyba „suteikė teisę dirbti ir spaudą“.
Atsakydama dėl savo gamybos kremo, S. Juškienė parašė, esą jis yra sertifikuotas, jam suteiktas patentas, ir „įrašyta, kad gydomasis ir skirtas prevencijai“. Tai ji taikanti prevencijai. Sveikatos apsaugos ministerija jai esą paaiškinusi dėl kremo registracijos, todėl jo nėra vaistinėse, o savo darbe jį galima naudoti. Esą šį kremą galima pristatyti ir parodose, pardavinėti prevencijos tikslu.
S. Juškienė pakartotinai pasitikslino, kodėl visa tai žurnalistę domina.
Kadangi ji pamiršo (?) atsakyti į klausimą, kodėl išrašanti receptus, neturėdama tam teisės, paklausiau dar kartą, bet atsakymo nesulaukiau.
8043
Skirmutės Juškienės Dvasinės ir fizinės gerovės centras / R. Tenio nuotr.
Norisi tikėti, kad visus taškus ant „I“ padės sudėlioti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pradėtas tyrimas. O gal tyrimą galėtų inicijuoti ir policija ar prokuratūra, jei įžvelgs S. Juškienės veikloje baudžiamosios teisės pažeidimų? Galų gale, būtų gerai sužinoti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimą, ar S. Juškienės įmonė „Virgupys“ neslepia mokesčių.
Kodėl toks klausimas kyla?
Nors S. Juškienė savo Dvasinės ir fizinės gerovės centro interneto svetainėje giriasi pacientų gausa ir jų paliktais teigiamais atsiliepimais, o dabar jau žinome, kokia jos teikiamų paslaugų kaina, S. Juškienės įmonės „Virgupys“ finansinės veiklos rezultatai nėra džiuginantys.
Rekvizitai.lt pateikiama informacija: įmonė „Virgupys“ 2024 metais teturėjo 29 654 eurų pajamų ir vos 402 eurus pelno (prieš mokesčius), o grynasis pelnas – minusinis (patirta 237 eurų nuostolių). Už 2024 metų laikotarpį sumokėta iš viso 1295 eurai mokesčių.
2022 metais jos įmonės pardavimo pajamos tesiekė 18 317 eurų (mokesčių valstybei sumokėta 208 eurai), 2021 metais pardavimo pajamos – vos 9045 eurai (mokesčių sumokėta 101 euras, už metus!).
S. Juškienės įmonės apyvarta / rekvizitai.lt nuotr.
S. Juškienės įmonės apyvarta / rekvizitai.lt nuotr.
Dr. Ž. Gudlevičienė: „Stresas, išgirdus diagnozę, pacientą verčia ieškoti įvairių papildomų priemonių, bet ne visos jos veiksmingos“
Nacionalinio vėžio instituto Mokslinė sekretorė, medicinos gydytoja ir fitoterapeutė dr. Živilė Gudlevičienė pirmiausia akcentavo, kad onkologijos tema yra labai jautri tema.
„Pacientai, išgirdę vėžio diagnozę, dažnai ją sutapatina su mirties nuosprendžiu, - kalbėjo ji. - Todėl nenuostabu, kad didžiulis stresas pacientus verčia ieškoti įvairiausių papildomų priemonių, gyduolių, alternatyvių gydymo metodų, tikintis greičiau išgyti ar bent palengvinti ligos eigą“.
Bet, anot gydytojos, XXI amžiuje onkologinė liga nėra lygi mirties nuosprendžiui.
„Egzistuoja daugybė mokslo įrodymais pagrįstų gydymo metodų, kuriuos taikant ir kombinuojant tarpusavyje, priklausomai nuo vėžio tipo, stadijos, paciento būklės, duoda labai gerų gydymo rezultatų, - akcentavo ji. - Taip pat yra ir visa eilė vaistų ar medicinos priemonių nepageidaujamiems šalutiniams reiškiniams, sukeltiems pagrindinio vėžio gydymo metodo, slopinti ar pašalinti. Tai yra pykinimo, vėmimo, skausmo slopinimo vaistai, metodai ir įvairios schemos. Veikia skausmo klinikos, kur skausmas yra puikiai valdomas“.
Živilė Gudlevičienė
Dr. Živilė Gudlevičienė / DELFI nuotr.
Kartu gydytoja pažymėjo, jog dėl didelio streso pacientai ne visada girdi, ką sako patyrę gydytojai.
„Kai pasaulyje gausu sąmokslo teorijų, netgi sąmoningai keliamas nepasitikėjimas medicina ir mokslu grįstais įrodymais, pacientai ieško ir ima tikėti alternatyviais gydymo metodais, internete siūlomomis procedūromis ar pagamintomis gydymo priemonėmis, - pabrėžė ji. - Blogiausia, kad siūlantys tokias priemones ir metodus asmenys prisistato gydytojais, daktarais, gyduoliais, nors neturi nei reikiamo išsilavinimo, nei kvalifikacijos“.
Kita vertus, esą nėra taip, kad šalia standartinio ar tradicinio vėžio gydymo metodo negalima taikyti ir papildomų, alternatyvių gydymo būdų. Bet papildomoji ir alternatyvioji medicina bei įvairių preparatų gamyba bei vartojimas, gydytojos teigimu, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra griežtai reglamentuojami.
Lietuvoje nuo 2020 metų galioja Papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) įstatymas su visais poįstatyminiais teisės aktais. Siekiant įrodyti preparato veiksmingumą, efektyvumą ir saugumą, turi būti atlikti ikiklinikiniai ir klinikiniai PASP preparatų tyrimai.
Kaip pasitikrinti, ar siūlomas metodas ar priemonė yra legali ir oficialiai patvirtinta naudojimui? Pirmiausia – pasitikrinti Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje (VASPVT), ar asmuo, tai siūlantis, turi PASP specialisto licenciją. Antra – ar įstaiga, siūlanti šias paslaugas (fitoterapija, endobiogenika, gydomieji masažai, akupunktūra, kt.) turi licenciją šiai veiklai (VASPVT). Ir trečia – ar įstaiga yra pasitvirtinusi visas siūlomo vaistinio preparato (kremo, tinktūros, masažinio aliejaus ir kt.,) gamybos procedūras ir procesus, kad preparatas tikrai atitinka kokybės kontrolės reikalavimus ir yra saugus vartoti.
Gydytoja Ž. Gudlevičienė siūlo klausytis gydytojų ir licencijuotų bei sertifikuotų specialistų rekomendacijų, o ne pasitikėti internete platinama informacija, kuri gali būti paprasčiausia melagiena.
„Ir labai svarbu – būtina pasikonsultuoti su gydančiu pagrindiniu gydytoju (onkologu) ir pasakyti, kokį papildomą preparatą norima vartoti ar naudoti, - pabrėžė ji. - Būtina įvertinti to preparato veikliųjų medžiagų sąveiką su jau skiriamu vėžio gydymo metodu ir jo galimą poveikį organizmui“.

Video rekomendacijos

Populiariausi straipsniai

Loading