Ministrė: išplėstas pagalbinis apvaisinimas per metus padovanos 500–1000 kūdikių

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti Vyriausybės parengtą naują pagalbinio apvaisinimo tvarką.

Po pateikimo naujai Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakcijai pritarė 76 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, susilaikė 12 parlamentarų.

Ją pristatydama sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė suprantanti, kad klausimas labai jautrus, bet pažymėjo, jog išplėstas pagalbinis apvaisinimas leistų kasmet sulaukti 500–1000 kūdikių, juoba kad Lietuva yra demografinėje krizėje.

„Istoriškai vaisingumo sveikatos klausimai Seime skinasi sunkiai. Suprantu, tai itin jautri tema ir ji paliečia asmenines patirtis, moralinius, etinius įsitikinimus, apnuogina ideologines skirtis ir suteikia peno visuomenės priešpriešoms. Ir visa tai apsunkina susitarimą. O susitarimui reikia pritarimo. Todėl šiandien į jus pirmiausia kreipiuosi kaip mokslininkė, sveikatos ekspertė ir kviečiu drauge pažvelgti į patikrintus faktus“, – kalbėjo ji.

„Tai yra labai konkretus veiksmas labai konkrečios problemos sprendimui. Jis numatytas aštuonioliktos Vyriausybės programoje. Ir ne vienintelis, bet nepaprastai svarbus sprendimas, kasmet padovanosiantis tautai 500 ar net tūkstantį piliečių, o jų tėvams ir mamoms su niekuo nepalyginamą laimę“, – kalbėjo ministrė.

Pagal projektą, teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas lems medicininis poreikis, o ne paslaugos siekiančiųjų šeiminė padėtis.

Naują Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakciją Sveikatos apsaugos ministerija parengė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) pernai paskelbė, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai.

Anot projekto, pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas pilnamečiams sutuoktiniams, partneriams, taip pat kartu ne mažiau nei metus gyvenančioms vyro ir moters poroms, turinčioms tikslą sukurti šeiminius santykius, taip pat – vienišoms moterims.

„Nevaisingumo gydymo paslaugos tampa prieinamos nesusituokusioms poroms ir poroje nesančioms moterims. Nevaisingumas tampa grynai medicinine problema, nuodugniai ištirta ir sėkmingai gydoma. Nesusituokusios poros ir poroje nesančios moterys yra svarbios Lietuvos išlikimui“, – pabrėžė M. Jakubauskienė.

Reikalavimą nesusituokusiai porai gyventi drauge mažiausiai metus kritikuoja opoziciniai liberalai. Anot jų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, gydytojams neįmanoma patikrinti, ar pora, kuri siekia pagalbinio apvaisinimo, gyvena kartu metus.

Sveikatos apsaugos ministrės teigimu, įrašyti šią nuostatą į projektą rekomendavo Teisingumo ministerija, o jos įgyvendinimas iššūkių nekelia – užtektų pasirašyto poros liudijimo ar žodžio.

Projekte numatyta, jog pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančios, gyvybei gresiančios ligos, sveikatos sutrikimo ir kai nėra medicininių kontraindikacijų, kad moteriai nepavyktų išnešioti bei pagimdyti vaiką.

Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais, numatyti atvejus, kai šios paslaugos apmokamos valstybės, numatyti tikslinimus embrionų saugojimo finansavimui.

„Įstatyme taip pat įtvirtinta visiškai nauja norma – galimybė embrioną palaidoti ar kremuoti. Tai yra pagarba žmogaus orumui ir asmeniniams įsitikinimams. Tikimės, kad tai paskatins nevaisingumo gydymu pasinaudoti poras, kurias anksčiau atgrasė etiniai ar kiti įsitikinimai“, – atkreipė dėmesį M. Jakubauskienė.

Numatyta, kad nuo liepos būtų kompensuojamas vaisingumo išsaugojimas – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių paėmimas ir konservavimas – esant pagrįstai rizikai vaisingumui dėl sveikatos būklės, prognozuojamų sutrikimų ar gydymo.

Be to, siūloma įtvirtinti, kad vieno asmens ar poros donuoti embrionai galėtų būti panaudojami tik vienam kitam asmeniui arba vienai porai, siekiant užtikrinti donorystės apsaugą nuo kraujomaišos, bei nustatyti aiškias lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygas.

Sveikatos apsaugos ministrė akcentavo, kad įstatymas neįteisintų surogatinės motinystės, ji ir toliau būtų draudžiama.

„Nėra čia ir laisvos prekybos lytinėmis ląstelėmis. Priešingai, lytinių ląstelių importas ir eksportas yra viena griežčiausiai ribojamų ir kontroliuojamų sričių. Įstatyme taip pat nėra jokių paskatų ar landų tos pačios lyties poroms. (...) Ir ne, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tikrai nepadidins abortų problemos“, – pažymėjo M. Jakubauskienė.

Sveikatos draudimo įstatymo projektas papildomas dar viena valstybės lėšomis apmokama sveikatos priežiūros rūšimi – Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodyto amžiaus asmenų vaisingumo išsaugojimo paslauga.

Tačiau ši kompensacija neapimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo lytinių ląstelių banke.

Sveikatos apsaugos ministrės duomenimis, įgyvendinti šio įstatymo normas jau šiemet reikėtų per 1 mln. eurų, o nuo 2029 metų lytinių ląstelių ir embrionų saugojimui per metus būtų skiriama daugiau kaip 5 mln. eurų.

Kaip rašė BNS, šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims.

Praėjusios kadencijos Seime mėginta taisyti įstatymą, leidžiant pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, tačiau siūlymai buvo atmesti.

Projekto kritikai tvirtino, kad leidus pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.