Vyriausybė – už naują pagalbinio apvaisinimo tvarką: galėtų pasinaudoti ir nesusituokusios poros

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms.

Pagal atnaujintą tvarką, būtų numatyta teisė gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas pagal medicininį poreikį, o ne pagal šeiminę padėtį.

Įstatymo pakeitimai dabar keliaus į Seimą.

Pagalbinio apvaisinimo pataisos siūlomos Konstituciniam Teismui (KT) pernai paskelbus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai.

„Iš esmės šiuo projektu mes atliekame Konstitucinio Teismo nuorodą, kad paslaugos būtų prieinamos visiems šalies gyventojams, (...) nepriklausomai nuo jų socialinės padėties“, – prieš posėdį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Ministerijos teigimu, siekiant gerinti demografinę situaciją Lietuvoje, siūloma sudaryti platesnes galimybes asmenims, negalintiems susilaukti vaikų dėl medicininių priežasčių, susilaukti jų pagalbinio apvaisinimo būdu.

Anot SAM, priėmus pakeitimus, būtų išplėsta vaisingumo išsaugojimo paslauga ir būtų panaikintas nesusituokusius ar partnerystės neįregistravusius asmenis diskriminuojantis teisinis reguliavimas.

Pagal SAM siūlomas pataisas, pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas sutuoktiniams, partneriams, taip pat kartu ne mažiau nei metus gyvenančioms vyro ir moters poroms, vienišoms moterims.

Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais, nėra medicininių kontraindikacijų.

Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais, numatyti atvejus, kuomet šios paslaugos apmokamos valstybės, numatyti tikslinimus embrionų saugojimo finansavimui.

Numatyta, kad nuo liepos būtų kompensuojamas vaisingumo išsaugojimas – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių paėmimas ir konservavimas – esant pagrįstai rizikai vaisingumui dėl sveikatos būklės, prognozuojamų sutrikimų ar gydymo.

Be to, siūloma įtvirtinti, kad vieno asmens ar poros donuoti embrionai galėtų būti panaudojami tik vienam kitam asmeniui arba vienai porai, siekiant užtikrinti donorystės apsaugą nuo kraujomaišos, bei nustatyti aiškias lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygas.

Sveikatos draudimo įstatymo projektas papildomas dar viena valstybės lėšomis apmokama sveikatos priežiūros rūšimi – Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodyto amžiaus asmenų vaisingumo išsaugojimo paslauga.

Tačiau ši kompensacija neapimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo lytinių ląstelių banke.

Sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis platesniam ratui gyventojų, SAM teigia, kad reikės papildomų lėšų, tačiau tiksliai prognozuoti sudėtinga.

Atsižvelgiant į kitų šalių duomenis, Lietuvoje vienišoms moterims atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius galėtų sudaryti apie 10 proc. nuo visų atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, 2026 metais tai būtų 246 procedūros, o nesusituokusioms poroms – apie 20 proc. – 492 procedūros.

Jei Vyriausybė pritars, pagrindinės įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo balandžio 10-osios, kai įsigalios KT nutarimas, tačiau dalis nusikels iki šių metų liepos ar iki pat 2029 metų, kai įsigalios embrionų konservavimo apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis.

Prieš Vyriausybei priimant sprendimą opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seime palaikys minėtą projektą, tačiau mano, jog jis turėtų būti koreguojamas.

„Šiam Vyriausybės projektui aš taip pat ketinu pritarti, nes jis yra žingsnis į priekį, jis yra vis tiek geriau negu yra dabar, bet manau, kad jis turėtų būti taisomas“, – žurnalistams Seime trečiadienį kalbėjo liberalų vedlė.

V. Čmilytė-Nielsen akcentavo siūlanti iš projekto išbraukti prievolę gydytojams patikrinti, ar pora, kuri siekia pagalbinio apvaisinimo, gyvena kartu metus.

„Visiškai neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų tikrinti ir kodėl gydytojams reikėtų uždėti tokią dar papildomą prievolę. Jeigu pora ateina ir kreipiasi į medikus ir sutinka pakankamai sudėtingą gydymą taikyti, vadinasi, tas pasiryžimas jau yra ir tuo reikėtų pasitikėti“, – nurodė ji.

„Didesnė problema, kaip aš ją įžvelgiu iš Vyriausybės pateikto projekto, kad vienišos moterys galės sulaukti pagalbinio apvaisinimo procedūrų tik tuo atveju, jei yra nevaisingos“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

M. Jakubauskienė sako, kad pastabą dėl reikalavimo porai gyventi kartu bent vienerius metus išsakė Teisingumo ministerija, o dėl formuluotės Seime jau galės apsispręsti patys parlamentarai.

Ministrės teigimu, kalbant, kaip tai bus patikrinama, reikia turėti omenyje ir pasitikėjimo principą.

„Kai pacientas ateina ir gydytojui sako, kad man skauda, mes gi neprašome atnešti sąskaitos arba čekučio iš vaistinės, kad tu pirkai ibuprofeną ir jau naudojai kitas priemones prieš ateidamas pas gydytoją. Gydytojas tiki pacientu ir šeima, kuri kreipiasi. Jeigu ta diskusija ir tas reikalavimas toliau išliks, tikrai galvosime, kaip numatyti, žinoma, gerbiant žmonių teises, kažkokią procedūrą, kaip tą vienerių metų tarpusavio rimtų tarpusavio santykių įrodymą pasitvirtinti“, – sakė M. Jakubauskienė.

Kaip rašė BNS, šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims.

Jeigu įstatymas nebus pakeistas, jis KT sprendimu nustos galioti 2026 metų balandžio 10 dieną.

Praėjusios kadencijos Seime mėginta taisyti įstatymą, leidžiant pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, tačiau jos atmestos.

Projekto kritikai tvirtino, kad leidus pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.