Azarto trauka darbe: psichologė įspėja apie priklausomybę, kurią sunku atpažinti

Sėkmingas verslas, ilgos darbo valandos, nuolatinis užimtumas ir augantys rezultatai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip ambicija. Tačiau psichologė Aušra Norė atkreipia dėmesį, kad net visuomenėje sveikintinas elgesys gali tapti priklausomybės forma, jei žmogus nebegali sustoti.

Trečiojoje antrosios projekto „Lažinamės?“ laidos dalyje psichologė kalba apie pilkąją priklausomybių zoną – elgesį, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti konstruktyvus ar net visuomenėje sveikintinas. Vienas tokių pavyzdžių – darboholizmas.

A. Norė pabrėžia, kad darboholizmas taip pat gali būti priklausomybės forma: žmogus nebegali sustoti, nebeišlaiko darbo ir poilsio režimo, dirba po 10, 12 ar 16 valandų per parą, ilgą laiką neatostogauja. Išoriškai gali atrodyti, kad viskas sekasi – verslas auga, pinigų daugėja, tačiau neigiamos pasekmės pasirodo kitur: sveikatoje, santykiuose, artimųjų gyvenime.

Psichologė primena, kad priklausomybė neturi nei lyties, nei amžiaus, nei profesijos, todėl svarbu sąžiningai savęs paklausti: ar galiu tai kontroliuoti, ar jaučiu stiprų potraukį, ar tai mane užvaldo, ar tęsiu elgesį nepaisydamas pasekmių sveikatai, santykiams ar finansams?

Pasak A. Norės, kaip reguliariai rūpinamės kūno sveikata, taip pat reikėtų atlikti ir emocinę „higieną“ – peržiūrėti, ar gyvenime neišsibalansavo darbas, poilsis, sveikata, santykiai ir laisvalaikis. Priklausomybė dažniausiai neišsivysto per vieną dieną – ji gali formuotis mėnesiais, metais ar net dešimtmečiais.