Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje
ugniagesiai išgelbėjo 551 skendusį asmenį, tačiau taip pat kasmet iš vandens telkinių ištraukia apie 110 nuskendusių žmonių.
„Vidutiniškai per metus ištraukiam 110 nuskendusių asmenų, iš jų – keturi vaikai“, – antradienį Vilniuje, prie Rokantiškių užtvankos, kur ugniagesiai demonstravo, kaip gelbėjami skęstantys žmonės, sakė
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.
Pasak jo, per pastaruosius penkerius metus šalyje nuskendo 20 vaikų, o 15 nepilnamečių ugniagesiai išgelbėjo.
„Daugiausiai nuskendusių asmenų yra kaimo vietovėse, ne miestuose. Vidutiniškai kaimo vietovėse per metus nuskęsta 74 asmenys, o miestuose – apie 34“, – sakė E. Tamašauskas.
Pasak pareigūnų, dažniausiai žmonės skęsta, nes pervertina savo jėgas, elgiasi rizikingai, vartoja alkoholį, šokinėja į vandenį nežinomose vietose ar kai tėvai neprižiūri vaikų.
„Skęsta žmonės ne tie, kurie nemoka plaukti, o tie, kurie pervertina savo jėgas“, – sakė E. Tamašauskas.
Siekiant sumažinti nuskendusiųjų skaičių, PAGD parengė Nacionalinio skendimo mažinimo Lietuvoje veiksmų planą. Jame numatytos įvairios priemonės, pavyzdžiui, žemėlapiuose pažymėti vietas, kur dažniausiai skęstama, daugiau skirti dėmesio visuomenės švietimui ir pirmosios pagalbos teikimo mokymams.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti gelbėtojus, o paskui bandyti kokiu nors būdu pasiekti jį, pavyzdžiui, mesti gelbėjimo ratą. Tačiau, neturint specialaus pasirengimo, prie skęstančiojo artintis pačiam yra pavojinga.
„Skęstantis žmogus bet kokia kaina bandys išsilaikyti vandens paviršiuje, stengsis jums lipti ant galvos. Jei neturite pasiruošimo, jus gali sužeisti, apdraskyti. Yra buvę atvejų, kai nuskęsta du žmonės, o vienas iš jų bandė padėti skęstančiajam“, – sakė ugniagesių gelbėtojų naras Renaldas Bernotas.