„Branduolinis atgrasymas turi veikti ir Lietuvoje“: aukščiausi politikai sutarė keisti Konstituciją

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad aukščiausi šalies politikai sutarė, jog nuostatą, draudžiančią branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje, reikia išbraukti iš Konstitucijos.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Seimo ir Vyriausybės vadovybe, parlamento frakcijų seniūnais.

„Nuomonės praktiškai sutapo, beveik visų frakcijų lyderiai išsakė nuostatą, kad 137 (Konstitucijos – BNS) straipsnis paseno ir kad jo net nereikia keisti, o jį reikia išbraukti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Dėl pačios formos, kokiu būdu tai turėtų būti pasiekta, nuomonės šiek tiek išsiskyrė. „Nemuno aušros“ atstovas teigė, kad gal tai reikėtų daryti per referendumą. Tai būtų dar ilgesnis kelias. Mūsų nuomone, kadangi Seimo nariai gavo rinkėjų pasitikėjimo mandatą, jie gali priimti šį sprendimą“, – teigė jis.

Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Prezidento teigimu, Lietuva liko praktiškai vienintelė valstybė NATO aljanse, kuri pati yra nusistačiusi draudimą dėl tokio ginklo dislokavimo savo teritorijoje.

„Visiškai neseniai Suomija, kurios draudimas buvo įtvirtintas ne Konstitucijoje, o įstatyme, tokį draudimą panaikino, šiandien yra atsidūrusi savotiškoje pilkojoje zonoje paties NATO rėmuose“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Būtų tikrai apmaudu, jei būtume silpnoji grandis arba pilkoji zona NATO rėmuose“, – teigė jis.

Konstitucijai pakeisti reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.

„Dabar yra metas, kuomet ir Seimas, ir Seimo pirmininkas gali pademonstruoti tą būtiną lyderystę, surinkti straipsnio pakeitimo inicijavimui (reikalingą – BNS) vieną ketvirtąją Seimo narių balsų ir pradėti patį procesą“, – sakė G. Nausėda.

„Procesas nėra toks trumpas, Konstitucijos keitimas yra pakankamai sudėtingas, kompleksiškas dalykas, todėl ir akcentuojame tai, kad Lietuva šiandien neketina niekam grasinti ir niekada nedarys šito, kalbame tik apie tai, kad branduolinis atgrasymas turi veikti ir Lietuvoje“, – dėstė jis.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad 1992 metais, kuomet piliečių referendumu buvo priimtas svarbiausias šalies įstatymas, geopolitinės sąlygos buvo kitokios.

„Mums buvo reikalinga, kad Lietuvoje neliktų užsienio valstybių bazių ir neliktų branduolinio ginklo ir kitų ginklų, todėl buvo tokia Konstitucija. Šiandien, po 35 metų, mes turime kitą situaciją ir būdami NATO aljanso nariais, turime teisę, pareigą ir norą būti visaverčiais ir pilnateisiais nariais“, – sakė J. Olekas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva neplanuoja, kad šalies teritorijoje branduolinis ginklas būtų dislokuotas taikos sąlygomis.

„Bet mes turime būti pasiruošę, kad mes galėtume atgrasyti bendrame NATO atgrasymo fone ir apsaugoti Lietuvą nuo galimos agresijos“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Šalies vadovai pabrėžė, kad Lietuva, net ir pakeitus Konstituciją, toliau laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir kitų konvencijų, kurią šalis yra pasirašiusi.

J. Oleko teigimu, projektas dėl Konstitucijos keitimo gali būti užregistruotas dar ketvirtadienį, jis gali būti pateiktas dar pratęstoje Seimo pavasario sesijoje, o nuostatos išbraukimas gali būti priimtas dar iki metų galo.

Pernai apie galimybę keisti pagrindinį šalies įstatymą buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tada ji sakė, kad apie tai reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.

Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.

„Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje. Pasirodžius šiai informacijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad vykstančiose diskusijose Lietuva nestovi nuošalyje.

Pasak jo, JAV branduolinis ginklas šalyje galėtų būti dislokuotas tik krizės ar karo metu.

„Įdėmiai sekame visas iniciatyvas dėl branduolinio atgrasymo. Tiktai problema ta, kad tos iniciatyvos kol kas yra pateiktos daugiau politiniu lygiu ir neperėjo į tą vadinamąjį techninį svarstymo etapą. Nes yra tam tikra prasme gal ne tiek konkuruojantys, bet vis dėlto šiek tiek skirtingi principai, kaip branduolinis atgrasymas organizuojamas pagal Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystę, Prancūzijos modelis yra šiek tiek kitoks“, – teigė G. Nausėda.

„Šiandien nesame tame etape, kuomet mūsų konkrečiai klausia, ar galima būtų tam tikromis aplinkybėmis dislokuoti branduolinį ginklą, ar ne. (...) tokia situacija gali susiklostyti bet kada ateityje ir mes tikrai negalėsime savo partneriams pasakyti, kad žiūrėkite, mums čia reikia kelių mėnesių, mes pakeisime savo teisės aktus ir jau tada galėsime“, – teigė šalies vadovas.

Mes turime turėti laisvas rankas, galimybes dalyvauti visose kolektyvinio atgrasymo situacijose, modeliuose ir tuo tikslu mes ir keičiame dabartinį Konstitucijos straipsnį, tiksliau jį naikiname, tam, kad tikrai taptume, kaip ir Seimo pirmininkė sakė, visaverčiais mūsų NATO sąjungininkų partneriais“, – pridūrė jis.