A. Vyšniauskas prieš įspūdingus koncertus: „Kartais reikia nutolti, kad suprastum, kaip stipriai ilgiesi“

Kartu su gyvo garso grupe ir Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestru „Kybartai“ jis žada ypatingus muzikinius vakarus, kuriuose netrūks nei staigmenų, nei šviesių emocijų.

„Labai pasiilgau scenos, muzikos, savo klausytojų. Noriu, kad šie koncertai būtų tikra šventė, kad žmonės bent kelioms valandoms pamirštų rūpesčius, pasisemtų gerų emocijų ir išsineštų jas į namus. Ypač dabar, kai taip trūksta šviesos ir šilumos“, – sako Adomas.

Vasarą Palangoje užgimęs muzikinis projektas, sujungęs Adomo gyvo garso grupę ir pučiamųjų instrumentų orkestrą „Kybartai“, sulaukė neįtikėtinai didelių publikos ovacijų. Buvo nuspręsta šį muzikinį susitikimą pratęsti Kaune ir Tauragėje.

Vienam tituluočiausių Lietuvos pučiamųjų orkestrų vadovauja jo meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis. Ilgametes tradicijas puoselėjantis kolektyvas garsėja profesionalumu, muzikine energija ir gebėjimu stebinti netikėtais skirtingų muzikos žanrų deriniais.

Po koncerto Palangoje Adomas Vyšniauskas su muzikantais surengė daugiau kaip dvidešimt repeticijų, ieškodami naujų skambesio spalvų ir tobulindami programą.

Šįkart publikos Kaune ir Tauragėje laukia dar viena muzikinė staigmena – saksofono skambesys! Prie atlikėjų prisijungs Donato Ziegoraičio sūnus, talentingas saksofonininkas Domas Ziegoraitis, garsaus Lietuvos saksofonininko Petro Vyšniausko mokinys. Jaunasis muzikantas jau spėjo sužavėti tūkstantinę publiką 2024 metų Dainų šventėje, kur atliko ypatingo žavesio saksofono improvizaciją.

„Man labai svarbu, kad koncertas būtų gyvas, kad kiekvienas kūrinys turėtų savo spalvą, kad muzika ne tik skambėtų, bet ir paliestų. Su tokiais muzikantais scenoje gimsta nereali energija. Labai laukiu, kaip mūsų programoje suskambės saksofonas, gebantis paliesti ir sušalusią širdį. Pirma tokia dovana mano miestui – Kaunui“, – pasakoja atlikėjas.

Adomas prisipažįsta niekada iš anksto nesirašantis, ką kalbės nuo scenos. Žodžiai gimsta iš akimirkos, emocijos ir ryšio su klausytojais. O šįkart minčių ir patirčių susikaupė tiek, kad tarp dainų tikrai turės kuo nustebinti.

Neseniai iš Tailando sugrįžęs atlikėjas šioje šalyje praleido visą mėnesį. Tai buvo jau trečioji jo kelionė ten šiais metais. Pirmą kartą jis leido sau taip ilgai atsitraukti nuo kasdienybės.

„Lietuvoje aš beveik visą laiką dirbu: galvoju apie muziką, koncertus, naujas dainas. Kūrybinio žmogaus darbo diena neturi nei pradžios, nei pabaigos. Kartais net nebesuprantu, kada jau būtina sustoti“, – pasakoja dainininkas.

Ir nutiko tai, ko pats nesitikėjo – kuo ilgiau buvo toli nuo muzikos, tuo labiau jos ilgėjosi.

„Pasirodo, nuo to, ką iš tikrųjų myli, nepabėgsi. Man reikėjo to atstumo, kad vėl pajusčiau, kaip stipriai noriu kurti, dainuoti, būti scenoje. Grįžau su didžiuliu noru visą save atiduoti žmonėms, kuriems patinka mano dainos“, – šypsosi Adomas.

Atlikėjas įsitikinęs, kad publika verta geriausios jo versijos.

„Žmonės ateina į koncertą, skiria savo laiką, perka bilietus, laukia susitikimo. Noriu atiduoti visą save. Štai kodėl pabėgimas į Tailandą buvo man labai reikalingas“, – atvirauja dainininkas.

Paklaustas, kodėl jau trečią kartą pasirinko Tailandą, Adomas pirmiausia prabyla ne apie egzotišką gamtą, šiltą klimatą, saulę, lengvesnį kvėpavimą ar kūrybinį įkvėpimą, o apie žmones.

„Ten mane labiausiai žavi mandagumas, kantrybė, paslaugumas. Tailande man tiesiog labai gera emociškai. Žmonių gerumas persiduoda. Pats tampi ramesnis, kantresnis, lengviau paleidi susikaupusias emocijas“, – pasakoja dainininkas.

Adomas prisimena močiutės kartotą išmintį: „Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi.“

„Aplinka mus veikia labiau, nei kartais įsivaizduojame. Kai aplink daug gerumo, pats pradedi jo daugiau skleisti. O kai nuolat gyveni įtampoje, net nepastebi, kaip ji tampa tavo dalimi. Man ši kelionė padėjo iš naujo atrasti vidinę ramybę.“

Pasak atlikėjo, Lietuvoje vėlyvas ruduo neretai tampa melancholijos, liūdesio laiku. Trumpėjančios dienos, pilkas dangus, Vėlinių rimtis, artėjantis ilgas šaltasis periodas, kasdieniai rūpesčiai prislopina net ir didžiausią optimistą.

„Mes tarsi perimame vieni kitų nuotaikas. Bet juk galime dalytis gerumu, džiaugsmu, šviesa. Būtent tokios nuotaikos norėčiau savo koncertuose. Kad žmonės ateitų su savais rūpesčiais, o išeitų lengvesne širdimi, su šypsena, su artėjančių švenčių laukimu ir noru švęsti gyvenimą“, – sako Adomas.

Įdomu tai, kad pirmoji šių metų Adomo kelionė į Tailandą prasidėjo nuo netikėtos draugo dovanos.

Kaunietis krepšininkas Ronaldas Rutkauskas, kuriam teko žaisti Azijoje ir kuris gerai pažįsta šį kraštą, kartą nusprendė nebelaukti, kol Adomas įgyvendins savo svajonę.

„Aš galiu ilgai planuoti, galvoti, norėti, bet vis atidėti. Ronaldas vieną dieną tiesiog nupirko man bilietus! Iš pradžių pats parodė dalį šalies, padėjo apsiprasti, o paskui pasakė: dabar keliauk vienas“, – prisimena atlikėjas.

Tai tapo pirmąja Adomo savarankiška kelione po tolimą kraštą ir svarbia pamoka, kad kartais tereikia išdrįsti žengti pirmą žingsnį.

Kitus kartus Adomas jau keliavo su draugais, tačiau kiekviena viešnagė Tailande jam dovanojo vis naujų atradimų, įspūdžių ir patirčių.

Vis dėlto net ir egzotiškame krašte, kuriame, regis, nieko netrūksta, atlikėją kartais aplankydavo labai lietuviškas ilgesys.

„Kad ir kaip ten gera, po kurio laiko pradedi svajoti apie juodą lietuvišką duoną ir lašinius“, – šypsosi Adomas.

O labiausiai jis pasiilgo muzikos, scenos ir savo klausytojų. Tailandas padovanojo ne tik poilsį ir vidinę ramybę, bet ir naują kūrybinį įkvėpimą, energiją bei norą su dar didesne jėga sugrįžti prie to, ką labiausiai myli.

„Noriu, kad šie paskutiniai metų koncertai būtų ypatingi. Kad juose būtų daug muzikos, šilumos, tikrų emocijų ir džiaugsmo. Kad visi kartu sukurtume šventę, kuri dar ilgai išliktų atmintyje“, – sako Adomas Vyšniauskas, lapkričio 18-ąją lauksiantis klausytojų Kauno sporto halėje, o lapkričio 21-ąją – Tauragės arenoje.