Kauno rajone – nauja iniciatyva gyventojų saugumui stiprinti

Spalio 23 d. Raudondvario dvare vykęs Kauno rajono lyderių forumas „Nuo pasirengimo – link teritorinio atsparumo“ subūrė valstybės institucijų, savivaldos, verslo, ūkininkų ir bendruomenių atstovus. Renginyje diskutuota, kaip stiprinti pasirengimą krizėms, užtikrinti gyventojų saugumą ir svarbiausių paslaugų tęstinumą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Viena svarbiausių forumo iniciatyvų – sukurti bendrą Kauno rajono teritorinio atsparumo sistemą ir inicijuoti jos stiprinimui skirto fondo steigimą.

Forume pranešimus skaitė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Mindaugas Kanapickas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius ir Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys.

Forume kalbėjęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pristatė valstybės, savivaldybių, verslo ir bendruomenių vaidmenis galimų grėsmių akivaizdoje. Jo pranešime „Kur Dieną X įsikištų valstybė, o kur turi veikti savivaldybė, verslas, bendruomenės“ daug dėmesio skirta atsakomybių pasidalijimui ir bendram pasirengimui. Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Mindaugas Kanapickas pristatė krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pokyčius, akcentuodamas perėjimą prie civilinės gynybos.

Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys pristatė integruoto teritorinio atsparumo strategijos kryptis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius – verslo lūkesčius, o Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius kalbėjo apie žemės ūkio ir maisto sektoriaus energetinį atsparumą.

Panelinėje diskusijoje aptarti svarbiausi iššūkiai ir bendradarbiavimo galimybės, siekiant užtikrinti, kad krizės metu valstybės institucijos, savivaldybė, verslas ir bendruomenės veiktų kaip viena sistema, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas savo pranešime „Civilinė sauga – strateginis savivaldybės prioritetas: šiandienos realybė, atsakomybė ir ateities sprendimai“ pabrėžė, kad šiandien saugumo iššūkiai yra gerokai platesni nei anksčiau. Greta stichinių nelaimių ir kitų ekstremaliųjų situacijų vis didesnę grėsmę kelia geopolitinė įtampa, hibridinės atakos, oro erdvės pažeidimai ir informacinės grėsmės. Todėl civilinė sauga nebėra vien valstybės gynybos institucijų rūpestis – ji tiesiogiai paliečia kiekvieną savivaldybę ir jos gyventojus.

„Saugumas prasideda nuo pasirengimo, bet tikrasis pasirengimo matas – ar sunkiausiu momentu gebame pasirūpinti savo žmogumi: ar jis laiku gaus informaciją, pagalbą, ar bus užtikrintos būtiniausios paslaugos, ar institucijos, tarnybos, verslas ir bendruomenės veiks išvien“, – kalbėjo V. Makūnas.

Kauno rajonas yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius nuosekliai auga. Per pastaruosius trejus metus jų padaugėjo beveik 9 tūkstančiais, o šiuo metu rajone gyvena daugiau kaip 120 tūkstančių žmonių. Savivaldybę sudaro 25 seniūnijos, todėl civilinės saugos sprendimai turi būti pritaikyti skirtingoms teritorijoms ir gyventojų poreikiams.

Meras priminė, kad pastarųjų metų ekstremalūs gamtos reiškiniai parodė, kaip greitai gali sutrikti įprastas gyvenimas. Audros atskleidė, kad nutrūkus elektros tiekimui gali sutrikti vandens tiekimas, ryšiai, šildymas ir kitos gyventojams būtinos paslaugos. Ne mažiau aktuali Kauno rajonui ir potvynių grėsmė. Tai priminė praėjusią žiemą Domeikavos seniūnijoje susiklosčiusi situacija, kai pakilęs vandens lygis sukėlė pavojų gyventojams ir pareikalavo atsakingų tarnybų dėmesio.

Kauno rajonas vertingos patirties semiasi ir iš partnerių Ukrainoje – Užkarpatės apskrities atstovų. Meras pabrėžė, kad dabar svarbu sukauptas žinias, patirtį ir turimus išteklius sujungti į veiksmingą sistemą, kurioje būtų aiškūs prioritetai, atsakomybės ir konkretūs veiksmai.

Kauno rajono savivaldybė pastaraisiais metais didina investicijas į civilinę saugą. 2025–2026 metais šiai sričiai skiriama 2,41 mln. eurų savivaldybės ir Gynybos fondo lėšų. Iš jų 2025 metais – 1,18 mln. eurų, o 2026 metais – 1,23 mln. eurų. Vien savivaldybės finansinis indėlis šiemet išaugo daugiau kaip 40 procentų.

Didelė dalis investicijų nukreipta į priedangų tinklo plėtrą, esamų patalpų modernizavimą, gyventojų perspėjimo sistemas ir civilinės saugos priemonių įsigijimą.

Šiuo metu Kauno rajone yra 435 priedangos, o 80 kolektyvinės apsaugos statinių gali priimti daugiau kaip 55 tūkstančius žmonių. Savivaldybėje užtikrinamas teisės aktuose nustatytas reikalavimas priedangomis aprūpinti ne mažiau kaip 40 proc. nuolatinių gyventojų.

2025–2026 metais modernizuota 11 savivaldybės priedangų, dar 12 priedangų modernizavimui vykdomos viešųjų pirkimų procedūros. Taip pat įgyvendinama daugiabučių namų priedangų įrengimo rėmimo programa, skatinanti gyventojus pritaikyti rūsius ir kitas tinkamas patalpas saugiam prieglobsčiui.

Vienas reikšmingiausių šių metų projektų – Garliavoje, Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos teritorijoje, įrengta pirmoji Lietuvoje modulinė priedanga. Ji skirta trumpalaikiam gyventojų prieglobsčiui ekstremaliųjų situacijų metu. Tokie sprendimai ypač aktualūs sparčiai augančiose seniūnijose, kuriose trūksta tinkamų patalpų gyventojų apsaugai.

Dar viena tokio tipo priedanga įrengta Domeikavos gimnazijos teritorijoje. Kitą savaitę planuojamas oficialus jos pristatymas.

Savivaldybė taip pat įsigijo tris mobilius civilinės saugos konteinerius, aprūpintus būtiniausia įranga ir priemonėmis, kurios ekstremaliųjų situacijų metu gali būti operatyviai pristatytos ten, kur jų labiausiai reikia. Vienas šių konteinerių forumo metu buvo pristatytas ir renginio dalyviams.

Konteineriuose sukaupti elektros generatoriai, apšvietimo ir vandens valymo priemonės, pirmosios pagalbos rinkiniai, turniketai, kvėpavimo takų apsaugos priemonės, šildymo įranga, palapinės ir miegojimo reikmenys. Šie mobilūs rezervai gali būti pasitelkiami skirtingose seniūnijose, bendruomenėse ar savivaldybės įstaigose, kai dėl ekstremaliosios situacijos sutrinka įprastų paslaugų teikimas.

Kartu investuojama ir į žmonių pasirengimą – organizuojami civilinės saugos mokymai bei pratybos seniūnams, savivaldybės įstaigų darbuotojams, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovams. Ugdymo įstaigose taip pat numatoma įrengti specializuotas saugumo klases.

Vienu svarbiausių forumo akcentų tapo pasirašyta rezoliucija dėl Kauno rajono teritorinio atsparumo stiprinimo, kuria siekiama padėti pagrindą ilgalaikiam savivaldybės, valstybės institucijų, verslo, ūkininkų ir bendruomenių bendradarbiavimui.

Vienas svarbiausių rezoliucijoje numatytų žingsnių – inicijuoti Kauno rajono teritorinio atsparumo fondo steigimą. Jis padėtų užtikrinti nuoseklų finansavimą gyventojų apsaugai, priedangų plėtrai, rezerviniam elektros ir vandens tiekimui, alternatyviam ryšiui, mokymams bei pratyboms. Fondo veiklai būtų siekiama telkti savivaldybės, valstybės, Europos Sąjungos ir privačias lėšas.

Rezoliucijoje taip pat numatyta toliau plėtoti priedangų tinklą, stiprinti bendruomenių pasirengimą, organizuoti civilinės saugos mokymus bei pratybas.

Forumą organizavo Kauno rajono savivaldybė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno rajono filialas ir VšĮ „Raudondvario dvaras“. Renginio partneriai – „Hegelmann Group“, „Marex“, „EECO“, Kauno rajono ūkininkų sąjunga ir „Bijola“.