Žurnalistų etikos inspektoriui suteikta teisė duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją

Žurnalistų etikos inspektorius bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija galės duoti privalomus nurodymus pašalinti kenksmingą informaciją iš socialinių tinklų ir kitų platformų.

Ši teisė jiems suteikta papildžius Visuomenės informavimo įstatymą. Už atitinkamą įstatymo pataisą balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė aštuoni politikai.

„Gyvename laikais, kai priešiškos valstybės ir organizuotos grupės karą vykdo ne tik raketomis ir tankais. Informacinės atakos, melas, neapykantos kurstymas, teroristinė propaganda ir įvairios manipuliacijos tapo kasdiene grėsme mūsų piliečiams ir valstybei. Todėl valstybė negali būti bejėgė stebėtoja, kai neteisėtas turinys skaitmeninėse platformose plinta greičiau, nei pajėgiama į jį reaguoti“, – sakė už pataisą raginęs balsuoti konservatorius Vytautas Juozapaitis.

„Šis projektas nesukuria naujų draudimų ir nevaržo teisėtos nuomonės laisvės. Jis suteikia institucijoms galimybę veiksmingiau įgyvendinti jau galiojančius įstatymus ir reikalauti pašalinti tai, kas pagal įstatymą yra neteisėta“, – teigė jis.

Tuo metu dalis parlamentarų pataisą prilygino cenzūros įvedimui.

„Šiandien priimame cenzūros įstatymą, tiesiai šviesiai pavadinkime tai. Priėmus šį įstatymą administracinės institucijos, žurnalistų etikos inspektorius ir Radijo ir televizijos komisija, turės teisę savarankiškai, be teismo sprendimo šalinti nuomonę“, – tvirtino Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Ignas Vėgėlė.

Pagal priimtas pataisas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija galės teikti privalomus nurodymus interneto svetainių talpintojams dėl neskelbtinos informacijos skleidimo.

„Tai yra papildomas įrankis mūsų tarnyboms stabdant neteisėto, valstybės saugumui, visuomenei pavojingo turinio, taip pat ir dezinformacijos srautus“, – sakė konservatorė Daiva Ulbinaitė.

Anot jos, šiuo metu tokios prievolės platformoms nėra, viskas remiasi jų geranoriškumu, kurio platformos dažniausiai nerodo.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas prognozavo, kad dėl priimtos pataisos visuomenėje kils nepasitenkinimas.

„Iš tikrųjų, gerbiami kolegos socdemai, ar jūs suprantate, kaip jus konservatoriai pakišo? Jie savo kadencijoje tokio cenzūros įstatymo nenešė, nes jie buvo labai gudrūs, jie žinojo, koks kils tautoje pasipiktinimas, kai taps kažkoks glavlitas (sovietmečiu veikusi žiniasklaidos cenzūros institucija – BNS) ar kažkoks, taip sakant, biurokratas, kuris nuspręs, ar čia tiesa, ar netiesa, ar šalinti, ar palikti“, – teigė jis.

„Juk čia yra nukreipta į platformas, į alternatyviąją žiniasklaidą. Čia ne LRT bus kažkas trinama ar netrinama, tai bus alternatyviosios žiniasklaidos žlugdymas“, – sakė parlamentaras.

Kaip rašė BNS, Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, įtvirtinančias privalomus nurodymus socialinių tinklų ir kitiems prieglobos paslaugų teikėjams dėl neskelbtinos informacijos, pasiūlė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Pasak jo, pataisas paskatino 2022-ųjų spalį įsigalioję Skaitmeninių paslaugų akto pakeitimai dėl neteisėto turinio šalinimo iš socialinių tinklų, taip pat Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir LRTK iniciatyva.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, dabar teisinis reguliavimas Lietuvoje neužtikrina veiksmingos kovos su dezinformacija, karo propaganda, raginimu jėga pažeisti valstybės suverenitetą, kai socialiniai tinklai, interneto platformos turi didelę galią daryti įtaką visuomenės informavimui.

Minėtus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus Seimas ėmėsi svarstyti praėjusių metų gruodį. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tuomet pateiktais duomenimis, 2025 metais gautas 771 skundas dėl „Facebook“ ir 25 – dėl „TikTok“ paskelbto turinio.