Dezinformacijos ekspertės: „Botai“ ir „troliai“ sparčiai tobulėja, bet juos atpažinti dar įmanoma“

Dezinformacijos ir misinformacijos analizės centro „Debunk.org“ atstovės Akvilė Katilienė ir Laima Venclauskienė vedė užsiėmimą „Dezinformacijos galia: nuo neapykantos kalbos iki propagandos industrijos“.

Ekspertės informavo, kad 2010-2020 Lietuvoje buvo užregistruoti 1279 neapykantos kurstymo atvejai. Tiesa, jų pasitaiko žymiai daugiau, tačiau vengiama kreiptis pagalbos, nes nesulaukiama palaikymo.

„Lietuvoje neapykantos kalba dažniausiai nukreipiama prieš LGBTQ+ bendruomenę, o antroje vietoje – žydai, ukrainiečiai“, – sakė A. Katilienė.

Daug dėmesio pranešime skirta dezinformacijai – sąmoningai skleidžiamai melagingai informacijai, siekiant paveikti kitus. Į melą įmaišoma šiek tiek tiesos. Dažnai iš konteksto išimamas faktas ir aplipdomas melu, neretai tai būna paveikslėlis. Taip nutiko ir šiuo atveju: iš Saudo Arabijos menininko Abdul Aziz al Otaibi kurto meninio projekto buvo paimta iliustracija ir platinta su informacija, kad Sirijoje berniukas miega prie savo nužudytų tėvų kapų.

„Šis paveiksliukas su panašiu užrašu ir grotažyme „Gaza“ iš 2014 m. persikėlė į 2024-uosius. Iš tiesų menininkas savo projekte norėjo parodyti našlaičio gyvenimą, pats supylė nuolaužas, akmenukus, padarė iš jų tarsi kapus. Ši nuotrauka vis dar naudojama skirtingų karo zonų pasakojimams iliustruoti“, – teigė L. Venclauskienė.

Dar vienas internete pasklidęs melas: 2023 m. vaizdo įrašas su popiežiumi Pranciškumi, vilkinčiu baltą pūkinį „Balenciaga“ paltą – šį įrašą sugeneravo dirbtinis intelektas. Kitas melas: vaizdo įrašas, imituojantis žinių pranešimą, kur informuojama, kad traktoristė žaidime „Chicken Road“ laimėjo milijoną. Reportaže bandoma sudaryti įspūdį, kad šią žinią laidoje „Svarbi valanda“ praneša LRT žurnalistė Rasa Tapinienė, padirbtas jos balsas, išvaizda. Tačiau iš tikrųjų tokio pranešimo ši televizija niekad netransliavo, tai – dirbtinio intelekto kūryba.

Siekiant atpažinti dezinformaciją, ekspertės ragina kliautis trimis pagrindiniais kriterijais: identifikuoti šaltinį (ar patikimas), įvertinti turinį (ar neįtartinas) ir įvertinti aplinkybes (koks kontekstas supa informaciją).

Už kai kurių socialinių tinklų profilių slepiasi netikri žmonės, vadinamieji „troliai“ ir „botai“. Jie imituoja tikrus: komentuoja, ginčijasi, giria ar puola. Piktavalis veikėjas už 10 eurų gali nusipirkti net keliasdešimt tūkstančių patiktukų. Siekiama sukurti įspūdį, kad tam tikra nuomonė yra „daugumos“, todėl jis greičiau plinta ir daro didesnę įtaką visuomenės nuomonei. Kaip atpažinti „botą“? Dera atkreipti dėmesį į profilio nuotrauką, aktyvumą, vardą, sukūrimo datą, skleidžiamą informaciją, įsitraukimą ir veiklą. Tarkim, esą rašo moteris, o profilio nuotraukoje – vyras. Jei profilis visai neseniai sukurtas tai irgi turi kelti įtarimą. Vaizdo įraše dezinformaciją atskleidžia kalbos neatitinkantys žmogaus lūpų judesiai; keistas, „stiklinis“ žvilgsnis; veidas be emocijų; taip pat nenatūralūs pirštų judesiai; monotoniškas balsas ir kt.

Ekspertės pažymėjo, kad anksčiau „botai“ veikdavo be poilsio ir pertraukų, o dabar jie aktyviausi dienos metu, kaip įprasti interneto vartotojai. Be to, naujos kartos „botai“ rašo taisyklingai, mandagiai, tam pasitelkia vis tobulėjantį dirbtinį intelektą.

„Botus“ naudoja finansiniai sukčiai ir priešiškos valstybės. Kam? Renkama informacija, ką žmonės veikia socialiniame tinkle, kas jiems patinka, o vėliau ši informacija panaudojama negeriems tikslams.

Netikras paskyras stengiamasi pažaboti, tačiau po kurio laiko jų ir vėl masiškai prisikuria.

„Nuo 2017 m. „Meta“ pašalino 31 milijardą netikrų paskyrų. Vien per 2024 m. II ketvirtį „Meta“ pašalino 1,2 milijardo netikrų paskyrų“, - teigė dezinformacijos ekspertės.

Renginio metu dezinformacijos ekspertės supažindino su Kremliaus dezinformacijos ir propagandos mašina, skirta ne tik vidaus, bet ir užsienio auditorijai.

„Jos tikslas – išlaikyti valdžią, skleisti neapykantą ir silpninti demokratijas“, – teigė L. Venclauskienė. Vien 2022 m. propagandai ir dezinformacijai Kremlius išleido 1,9 milijardo dolerių. Pinigai skirti pagrindiniams jų šaltiniams finansuoti: „RT“, „1 kanalui“, „Sputnik“, naujienų agentūrai „TASS“ ir kt.

Yra specialiai kuriami melagingi reportažai, suklastoti tyrimai; prisidengiama vakarietiškų žiniasklaidos priemonių pavadinimais, jie imituojami.

Melagienomis ir manipuliacijomis užkrečiama viešoji informacinė erdvė. Tuomet itin sunku atpažinti tiesą.

Norintieji apsiginti nuo melagienų internete gali baigti medijų raštingumo mokymus čia.