Seimo teisininkai: darbo grupės siūlomi nauji LRT vadovo atleidimo pagrindai – ginčytini

Išvadą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) darbo grupės parengto projekto pateikę Seimo teisininkai sako, kad siūlomi nauji visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo pagrindai – ginčytini, o draudimas kitų žiniasklaidos priemonių atstovams kurti turinį LRT galimai nesusijęs su transliuotojo misija.

Seimo Teisės departamento teigimu, įstatymo projekte siūlomi atleidimo iš pareigų pagrindai yra „labai subjektyvūs, galimai labai plačiai, neapibrėžtai ir netgi skirtingai interpretuotini ir taikytini“.

Projekte numatyta, kad LRT vadovas gali būti atleidžiamas iš pareigų nesibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu netinkamai vykdo direktoriaus funkcijas, šiurkščiai pažeidžia pareigas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimu, nesilaiko viešo intereso.

„(...) tokie keičiamame įstatyme įtvirtinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindai, kaip netinkamas generalinio direktoriaus funkcijų vykdymas arba viešo intereso pažeidimas, yra labai subjektyvūs, galimai labai plačiai, neapibrėžtai ir netgi skirtingai interpretuotini ir taikytini. Pažymėtina, kad abu šie pagrindai nėra grindžiami aiškiomis, įstatyme apibrėžtomis aplinkybėmis ar sąlygomis, kas įgalintų vienodą ir tinkamą šių atleidimo pagrindų konstatavimą ir pritaikymą“, – rašoma teisininkų išvadoje.

Joje taip pat pažymima, kad nėra aišku, ar netinkamas pareigų vykdymas būtų pagrindas atleisti tik tais atvejais, kai tai bus esminis ir sistemingas atvejis.

Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad LRT generalinis direktorius dirba darbo sutarties pagrindu, jam galioja Darbo kodekso nuostatos, kur jau nustatyta galimybė nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva už šiurkštų pareigų pažeidimą. Todėl minėtas atleidimo pagrindas laikytinas pertekliniu.

Be kita ko, anot Seimo teisininkų, diskutuotina ir siūloma nuostata, kad asmenys, kurie valdo kitas žiniasklaidos priemones arba yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas.

Anot departamento, nėra aišku, kuo siūlomas draudimas susijęs su LRT misija ir jos uždavinių įgyvendinimu. Be to, formuluočių „asmenys, kurie valdo kitas žiniasklaidos priemones“ bei „asmenys yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai“ turinys neaiškus ne tik dėl sąvokos „žiniasklaidos priemonė“, tačiau ir dėl nuostatų „kurie valdo“ bei „vieši atstovai“ turinio neapibrėžtumo.

Teisininkams taip pat neaiškus ir ribojimo „dalyvauti LRT turinyje“ turinys – ar ribojimas būtų taikomas LRT programų skleidimui, ar vis dėlto ribojimas būtų taikomas ir dalyvavimui LRT programų rengime.

Tuo metu dėl naujai ketinamos steigti LRT valdybos teisininkai pažymi, kad projekte nenumatytos valdybos pirmininko funkcijos. Departamentas taip pat nurodo, jog reikėtų labai aiškiai reglamentuoti valdybos santykių su LRT pobūdį.

Teisininkai pabrėžė, kad įstatyme siūloma nuostata dėl valdybos narių atleidimo gali prieštarauti Europos Sąjungos (ES) teisės aktams.

Darbo grupė siūlo LRT įstatyme nustatyti, kad nacionalinio transliuotojo naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Tačiau, anot Seimo teisininkų, ši nuostata yra neapibrėžto turinio, neatitinka teisinio aiškumo ir proporcingumo principų, nes nėra aišku, kokio pobūdžio draudimas apskritai turimas omenyje.

„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamame įstatyme reikėtų atsisakyti tokio neapibrėžto draudimo, o nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis taryba nustatytų tvarką, kada nacionalinio visuomeninio transliuotojo naudojamuose kanaluose (...) gali būti skleidžiamas“, – skelbia teisininkai.

Kalbėdami apie LRT misijos apibrėžimą, teisininkai akcentuoja, kad ji yra plačiai išplėtota Konstitucinio Teismo doktrinoje, todėl siūloma patikslinti ir papildyti LRT misijos apibrėžimą, jame nurodant iš Konstitucijos kylančius reikalavimus visuomeninio transliuotojo veiklai.

Teisės departamentas kritikuoja ir projekto nuostatą, jog LRT, įgyvendindama įstatyme apibrėžtą misiją, veikia nekomerciniais pagrindais.

Jie siūlo, kad galbūt tikslingiau būtų naudoti Konstitucinio Teismo doktrinoje vartojamą nuostatą, jog LRT programos neturi būti orientuotos į komercinę sėkmę.

BNS rašė, kad LRT valdysenai peržiūrėti Seime buvo suburta darbo grupė, jai vadovavo parlamento vadovas Juozas Olekas. Darbo grupės projektas su nemažai pakeitimų jau registruotas Seimo teisės aktų bazėje.

Be minėtų siūlymų, darbo grupė taip pat nutarė pasiūlyti Kultūros ministerijai parengti LRT įstatymo pataisas, kurios nustatytų naują nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį. Norima, kad LRT su Vyriausybės įgaliota institucija sudarytų viešųjų paslaugų sutartis, kuriose būtų nustatytos užduotys ir tikslai, už kurias valstybė mokėtų nacionaliniam transliuotojui.

Seimo darbo grupės parengtas pataisas planuojama svarstyti artėjančioje parlamento pavasario sesijoje.