Seimas svarstys, ar iki paros sutrumpinti terminą elektros tiekimui po stichijų atkurti

Seimas svarstys, ar iki paros sutrumpinti terminą, per kurį po stichijų gyventojams turės būti atkurtas elektros tiekimas, bei nustatyti, kad kompensacijos prireikus būtų išmokamos automatiškai.

Nuo ateinančio sausio įsigaliojančiu nauju reguliavimu, terminas elektros atkūrimui jau sutrumpintas – numatyta, kad sieks 48 valandas, dabar sudaro 72 valandas.

Visgi kompensacijų mokėjimas toliau siejamas su vartotojo prašymu, taip pat nėra nustatyta speciali buitinių vartotojų teisė į tiesioginių išlaidų atlyginimą – jis ir įstatyminė kompensacija už termino viršijimą yra skirtingi mechanizmai.

Po pateikimo ketvirtadienį socialdemokrato Tomo Martinaičio įstatymo pataisoms pritarė 57, susilaikė 12 parlamentarų, prieš balsavusių nebuvo.

Anot parlamentaro, nors 24 valandų riba nėra absoliuti garantija, kad visomis aplinkybėmis elektros persiuntimas bus atkurtas per parą, siūlymas numato, kad užsitęsus sutrikimui vartotojo finansinė apsauga pradėtų veikti anksčiau.

Tam numatoma atsisakyti dabar įtvirtintos sąvokos elektrą atkurti „vartotojo prašymu“.

„Esminė projekto logika: tai, ką tinklų operatorius gali nustatyti pagal savo turimus duomenis, turi būti kompensuojama automatiškai, tai, ką gali pagrįsti tik pats vartotojas, atlyginama jo prašymu“, – teigia T. Martinaitis.

Tinklų operatorius pagal savo informacinių sistemų duomenis gali nustatyti elektros persiuntimo sutrikimo trukmę, konkretų objektą ir kompensacijai apskaičiuoti reikalingus duomenis, todėl, pasak parlamentaro, vartotojo prašymas neturi būti sąlyga gauti kompensaciją.

Siūloma nustatyti, kad ESO per 30 kalendorinių dienų nuo elektros persiuntimo atnaujinimo apskaičiuotų kompensaciją ir informuotų apie jos dydį, o lėšas išmokėtų ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas.

Jei operatoriui trūkstų tik išmokėjimui būtinų duomenų, asmuo pateiktų tik juos, tačiau tai nebūtų laikoma prašymu skirti kompensaciją.

Taip pat numatoma, kad gyventojui, kuriam elektros tiekimas neatnaujinamas per parą, būtų atlyginamos dėl užsitęsusio sutrikimo patirtos tiesioginės išlaidos – jų rūšį, pagrindimo tvarką bei maksimalius dydžius nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Siūloma įtvirtinti, kad tiesioginių išlaidų atlyginimas nemažins įstatyminės kompensacijos – teigiama, kad taip vartotojo teisė į standartinę kompensaciją ir jo teisė į faktiškai patirtų išlaidų atlyginimą būtų atskirtos.

Anot T. Martinaičio, siūlomas paros terminas elektrai atkurti vertintinas lyginant su kitose Europos valstybėse galiojančia tvarka.

Suomijoje ir Švedijoje kompensacija priklauso jau nuo 12 valandų, Lenkijoje žemos įtampos vartotojams sutrikimo trikmė negali viršyti 24 valandų, Estijoje galioja kitoks modelis – taikomi elektros tiekimo kokybės ir atkūrimo terminai, tinklo mokesčio mažinimo mechanizmas.

ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.

Ekstremaliajai situacijai suvaldyti buvo pasitelkta daugiau kaip 400 operatyvinių brigadų ir per 1 tūkst. darbuotojų.

Vyriausybė taip pat pritarė vadinamajam „Audrų paketui“, kuriame iki 2030 m. numatomi elektros tinklo kabeliavimo, medžių šalinimo ir generatorių pajėgumų didinimo planai, skirti mažinti būsimų stichijų poveikį.