Prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo

Įvertinusi privataus asmens pranešimus, prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl politinės partijos „Nemuno aušra“ finansavimo.

Kaip ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra, dalį asmens pranešimų įvertinus kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurias objektyviai ištirti galima tik Baudžiamojo proceso įstatymo įgaliojimais, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente nuspręsta atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto politinių organizacijų, analitinių centrų ar politinių kampanijų finansavimo.

Atnaujintą tyrimą kontroliuoja minėtas Generalinės prokuratūros departamentas, jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Kaip rašė BNS, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pernai liepą, siekiant įvertinti, ar 2024 metais vykusių Seimo rinkimų metu „Nemuno aušrai“ finansinę paramą teikę fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeidė Rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių ir nepadarė nusikalstamos veikos.

Visgi tyrimas šių metų vasarį buvo nutrauktas surinktiems duomenims nepatvirtinus pirminių prielaidų apie partijos ar rinkimų kampanijos finansavimo neteisėtumo mastą, dėl kurio jau gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Nutarimą priėmęs prokuroras tuomet nurodė, kad tokiai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti mažiausiai 25 tūkst. eurų sumą viršijančią neteisėtą piniginę auką arba suteiktas ne mažesnės vertės paslaugas, bet tokio dydžio suma finansuojant „Nemuno aušrą“ nesusidarė.

Naują medžiagą teisėsaugai pateikė komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas, vasarį paskelbęs įtarimus, kad „Nemuno aušros“ nariai į partijos sąskaitą galėjo pervesti ne asmenines, o kitų jiems grynaisiais suteiktas lėšas ir taip ši partija gavo 130 tūkst. eurų.

Žurnalistinį tyrimą atlikę „15min“, LRT, „Redakcijos“, „Sienos“ ir „Delfi“ žurnalistai šią savaitę paskelbė, kad su vienu iš „Nemuno aušros“ lyderių parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję 17 asmenų 2024 metais partijai sunešė apie 60 tūkst. eurų.

Skelbiama, kad sąskaitose pinigų neturėję „Nemuno aušros“ nariai įsinešdavo konkrečią grynųjų sumą ir iškart tokio paties ar panašaus dydžio suma iškeliaudavo į partijos sąskaitą kaip nario mokestis.

Tarp šitaip parėmusiųjų „Nemuno aušrą“ yra jos deleguotas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, anksčiau dirbęs vienos iš R. Puchovičiaus statybos įmonių samdomu vadovu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sausio pabaigoje taip pat pradėjo tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, kylant klausimų dėl grynųjų įnešimo ir pervedimų tarp asmenų.

R. Puchovičius tuomet svarstė į frakcijos posėdį pasikviesti VRK pirmininkę Liną Petronienę, kad ši paaiškintų sprendimą dėl tyrimo.

Pasak Generalinės prokuratūros, pranešimo dalį dėl šio „Nemuno aušros“ vadovybės inicijuoto susitikimo nagrinėja STT, procesinis sprendimas dar nėra priimtas.

Pasirodžius žurnalistų tyrimui, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis trečiadienį tvirtino nieko neskaidraus tokiame partijos finansavime nematantis, pabrėžęs, kad turėti grynųjų pinigų nėra nusikaltimas.

„Nemuno aušra“ oficialiai Seimo rinkimų kampanijai išleido apie 300 tūkst. eurų, tai yra mažiausiai tarp visų į parlamentą patekusių partijų.