Po incidentų R. Žemaitaičio renginiuose – policija pripažįsta: trūko žinių

Po to, kai elgesys su nepilnamečiais Remigijaus Žemaitaičio susitikimuose sulaukė didelio atgarsio ir pasipiktinimo policijos veiksmais, institucijų atstovai pripažįsta, kad nepilnamečiai turėjo būti saugomi, o pareigūnams reaguojant į situaciją pritrūko žinių. Seimo komitete trečiadienį svarstant klausimą dėl pareigūnų veiksmų, opozicijos politikai ragino imtis teisinio padarytų pažeidimų vertinimo. Jie taip pat kėlė klausimą, kodėl pareigūnai taip uoliai saugo būtent „Nemuno aušros“ renginius.

Metų pradžioje įvairiose Lietuvos vietose vykę valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ ir jos lyderio R. Žemaitaičio susitikimai su gyventojais kone kaskart pritraukdavo ne tik partijos palaikytojų, tačiau ir priešininkų. Kai kuriais atvejais protestuotojai buvo sulaikyti, jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai dėl viešosios tvarkos pažeidimų.

Taip pat buvo atvejų, kai į susitikimus neįleisti protestavę nepilnamečiai. Tokia situacija Kaune, kai į renginį su plakatai atvykę nepilnamečiai buvo bauginami dalyvių, o policija padėjo juos išprašyti iš renginio, sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą.

Policija buvo pradėjusi tyrimą dėl pareigūnų veiksmų „Nemuno aušros“ renginyje Kaune, tačiau vasario viduryje konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo nebuvo padaryta. Vis dėlto, kaip tuomet ELTAI komentavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, pripažinta, kad pareigūnams pritrūko žinių.

Tai trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje pabrėžė ir generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko.

„Šituo atveju iš tikrųjų buvo susidurta su tam tikru teisiniu neapibrėžtumu, nes tai yra politiko susitikimas su rinkėjais, galimais rinkėjais, gyventojais, kur reiškiamos tam tikros pažiūros, ir dar vienas momentas, kad tas susitikimas organizuotas privačiose patalpose.

Tai šiuo atveju pareigūnai, reaguodami į įvykį, į pranešimą, labai greitu būdu turėjo vertinti situaciją: iš vienos pusės buvo patalpų administratoriaus reikalavimas, pageidavimas, kad tam tikri asmenys yra nepageidaujami, iš kitos pusės, tai yra politinis, viešas renginys“, – kalbėjo ji.

O. Plesko teigimu, situacija renginyje Kaune pareigūnams buvo „pakankamai nauja“ ir teisiškai neapibrėžta, o šie vadovavosi jiems geriausiai žinomomis Susirinkimų įstatymų nuostatomis.

Įvertinus šią situaciją, pareigūnams pateiktos rekomendacijos, kaip elgtis tokiuose renginiuose. Jose nurodoma bendrauti su organizatoriais, paaiškinti jiems jų pareigas ir kaip jie turėtų elgtis. Taip pat atkreipiamas dėmesys į saviraiškos laisvės užtikrinimo ir saugojimo būtinybę.

Opozicijos atstovų inicijuotos parlamentinės kontrolės metu vaiko teisių gynėjų, ministerijos bei policijos atstovų teirautasi, ar politinių partijų renginiuose gali būti ribojamas ar draudžiamas nepilnamečių dalyvavimas, ar vaikų dalyvavimas ar draudimas laikytinas vaiko teisių pažeidimu. Taip pat – kaip efektyviai užtikrinti vaiko teisių apsaugą politinių partijų renginiuose.

Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas teigė, kad ministerijos pozicija yra vienareikšmiška: nepilnamečių teisė į saviraišką turi būti užtikrinama. Pasak viceministro, visos institucijos vadovaujasi šiuo principu ir siekia jo visomis priemonėmis.

„Aišku, mes susiduriame su tuo, kad pasaulis nuolat keičiasi ir atsiranda ir įvykiai nauji, kurių anksčiau nebuvę, ir tas procesas ir politinis, ir kitus nuolat vyksta, tenka laikas nuo laiko, matyt, susieiti ir pasižiūrėti, pasimokyti iš situacijų, kurios iškyla tame procese, tomis pasikeitusiomis aplinkybėmis esant“, – aiškino viceministras.

Jis sakė tikintis, kad „pamokos yra išmokstamos“ ir institucijos toliau vadovausis šiais principais.

Ne vienu atveju policija prieš „Nemuno aušros“ renginius atvykdavo iš anksto ir budėdavo renginio vietoje. Sausį „Delfi“ teiravosi Policijos departamento, ar policija į renginius iš anksto vykdavo R. Žemaitaičio, ar kitų asmenų prašymu, tačiau policija tai neigė.

„Tokių prašymų nesame gavę. Savo ruožtu, pati policija nuolat vertina informaciją apie būsimus renginius, galimą dalyvių skaičių ir rizikas ir atsižvelgiant į tai, skiria pajėgas viešosios tvarkos užtikrinimui“, – tuomet informavo departamento atstovai.

Ši aplinkybė sulaukė ir opozicijos atstovų dėmesio. Jie teisėsaugos institucijų teiravosi dėl viešų renginių saugumo užtikrinimo atsakomybės pasiskirstymo bei policijos funkcijų ribų, kai „faktiškai policija teikia nemokamas paslaugas apsaugos, vietoje apsaugos tarnybų“.

Parlamentarė Agnė Širinskienė posėdžio metu policijos atstovės teiravosi dėl to, kaip policija sprendžia dėl būtinybės užtikrinti tvarką „Nemuno aušros“ renginiuose.

„Jūs minėjote, kad policija negali nereaguoti į rizikas. Kaip jūs atlikote rizikos vertinimą prieš renginius, kad jie buvo pasirinkti ir kokiu mastu tas vertinimas buvo atliekamas, nes policijos buvimas šalia tų renginių arba juose, jis matomas buvo vos ne visoje Lietuvoje nuo Šiaulių, Kauno, iki mažesnių rajonų“, – pastebėjo politikė.

Vidaus reikalų viceministras savo ruožtu akcentavo, kad policija negali būti pasitelkiama privatiems interesams.

„Tikrai manome, kad policija yra skirta mūsų viešosios tvarkos užtikrinimui, tikrai negali būti pasitelkiama, naudojama kažkokių privačių interesų, funkcijų, kitokių dalykų apsaugai ir panašiai, bet visada privalo reaguoti į įvairius pranešimus, jeigu tai susiję su galimais teisės pažeidimais arba nusikaltimais, ir manau, kad ji reaguoja“, – kalbėjo jis.

O. Plekso savo ruožtu teigė, kad policija kiekvieno renginio metu vertina rizikas, kad būtų galima laiku reaguoti į galimus pažeidimus.

„Kaip ir kiekvieno renginio metu, turėdama informaciją apie renginį, apie kažkokius susibūrimus, nesvarbu, iš kokių šaltinių – apie šitą renginį buvo paskelbta viešai – iš tikrųjų vertina rizikas. Ir mes visada, kai yra kažkokie renginiai, sudaromi viešosios tvarkos užtikrinimo planai. Viešosios tvarkos užtikrinimo planas buvo ir šiuo atveju ir policijos pareigūnai buvo numatyti budėti, patruliuoti prieigose – niekaip ne viduje šito pastato“, – paaiškino ji.

Pasak generalinio komisaro pavaduotojos, jau ilgą laiką galioja praktika, kad ir tokių renginių kaip, pavyzdžiui, futbolo varžybos metu apsaugą užtikrina organizatorius.

„Kaip policija tikrai negalime nereaguoti į tam tikras rizikas, kadangi matome, kad į tokius politinius renginius susirenka tiek oponuojantys asmenys organizatorių nuomonei, tiek kontraversiškos asmenybės ir tikrai gali būti rizika konflikto eskalavimosi. Dėl to pajėgos visada yra kažkur šalia ir pasirengusios reaguoti“, – apibendrino pareigūnė.

Pasak O. Plesko, atliekant rizikos vertinimą renkami duomenys tiek apie galimus dalyvius, taip pat įvertinta tai, kad į politinį renginį gali susirinkti asmenys, turintys kardinaliai skirtingas pažiūras, todėl kyla konflikto eskalavimo rizika.

Pasak jos, tokiais atvejais rengiami viešosios tvarkos užtikrinimo planai, o pajėgos išdėstomos šalia renginio, kad esant būtinybei galėtų reaguoti į konfliktus.

„Iš viešosios erdvės buvo pakankamai daug informacijos, kas rengiasi dalyvauti šituose renginiuose, iš ankstesnių praktikų apie tuos dalyvius. Tokiu būdu ir, kaip jūs sakote, visoje Lietuvoje buvome pasirengę reaguoti į galimas provokacijas ir galimus teisės aktų pažeidimus“, – kalbėjo ji.

O. Pesko teigimu, buvo pasirengta šioms rizikoms, tačiau ir duoti nurodymai bendradarbiauti su organizatoriais, išaiškinti jų pareigas užtikrinti renginio saugumą ir pabrėžiant, kad policija turi laikytis neutralumo principo ir nevykdys nurodymų, reaguos tik į pažeidimus, patruliuos tik prieigose.

„Kadangi viešojoje erdvėje buvo paskelbti grafikai, kur vyks tie susitikimai, tai policijos įstaigos savarankiškai organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą. Bet kadangi įvyko incidentas su vaikų įtikinėjimu išeiti iš renginio pagal patalpų administratoriaus pageidavimą, čia mes matėme, kad mūsų pareigūnams trūksta žinių, už tai buvo pateiktos centralizuotos instrukcijos, kaip elgtis tokiais atvejais“, – aiškino ji.

„Tačiau rizikas vertinasi ir viešosios tvarkos planus rengiasi kiekviena policijos įstaiga atskirai, vertindama individualią, su konkrečiu renginiu susijusią informaciją“, – pridūrė pareigūnė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad asmenys iki 18 metų turi teisę dalyvauti visur, nebent renginyje nagrinėjama informacija, galinti turėti žalingo poveikio nepilnamečiams.

Ji apgailestavo, kad po rezonansą sukėlusių renginių klausta apie tai, ar vaikai iš tiesų turi turėti leidimus, ar juos galima išstumti iš salės, nors, pasak jos, leidimo gali reikėti nebent organizatoriams, kad galėtų šiuos nepilnamečius fotografuoti, bet ne jiems reikšti savo poziciją.

„Vaikui nereikia jokio leidimo, jis atėjo, jis domisi“, – kalbėjo ji.

Pasak E. Žiobienės, tai yra galimybė ugdyti sąmoningus piliečius. Vis dėlto kontrolierė pabrėžė, kad labai svarbu, jog vaikais nebūtų manipuliuojama.

„Tai, kad vaikai dalyvauja, nėra didelės problemos: ar vaikai dalyvauja su tėvais, ar vieni, čia, matyt, irgi yra pasirinkimo dalykai“, – sakė kontrolierė.

Kai mokytojas organizuoja tokias veiklas, pasak jos, svarbu, kokia informacija vaikams suteikiama, kaip jie po to organizuoja šią informaciją, kurią girdėjo.

„Dėl viešosios tvarkos suprantu – kaip ir kiekvienas asmuo, jeigu jis trukdo, netinkamai elgiasi, yra atsakomybės dalykai, ir taikoma, jeigu žmogus neturi amžiaus tam tikro, taikoma tėvams. Bet šiaip tai ribojimo galimybės aš nematyčiau vaikams dalyvauti“, – akcentavo kontrolierė.

Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė antrino, kad vaikai gali teisę pasisakyti ir išreikšti savo nuomonę. Tėvams svarstyti, ar leisti vaikams dalyvauti renginyje, reikėtų tuomet, jei yra informacijos, kad jiems gali būti nesaugu, pavyzdžiui, kilti riaušės.

„Kada galėtų būti vaiko teisių pažeidimas – kai vaikas verčiamas dalyvauti prieš savo valią arba vaikai dalyvauja ir yra išnaudojami, kuomet klausi vaikų ir jie nežino, kodėl dalyvavo: liepė ateiti“, – pabrėžė ji.

I. Skuodienės teigimu, jei pagal vaiko amžių jis renginio negali suprasti, jei nėra aiškūs pasisakymai ar plakatai, kuriuos laiko, gali kilti įtarimų, kad galėjo būti išnaudojamas politiniams tikslams, kas jau būtų vaiko teisių pažeidimas.

„Tie jauni žmonės, galbūt dalis nepilnamečiai, galbūt dalis jau pilnamečiai, mokyklos paskutiniais metais baigiantys jau yra pilnamečiai, tai tiek, kiek jie nepažeidžia viešosios tvarkos, kiek jie nepažeidžia kitų žmonių laisvių dalyvauti taikiuose susirinkimuose, jie tikrai turi teisę dalyvauti, pasakyti nuomonę, užduoti klausimus ir būti dalis ar jau dabartinių rinkėjų, arba ateities rinkėjų“, – kalbėjo Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Pasak jos, organizatoriai prieš renginį turėtų pasakyti aiškius susitarimus ir renginio taisykles, kurios galiotų tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Pasak komiteto nario, liberalo Vitalijaus Gailiaus, iš to, kas buvo išsakyta akivaizdu, kad vaiko teisės politiniuose renginiuose negali būti ribojamos.

„Visi išgirdome, kad vaikų teisės negali būti ribojamos ir vaikai turi teisę dalyvauti politiniuose renginiuose. Ir bet koks vaiko teisių politiniame renginyje ribojimas yra vaiko teisių pažeidimas“, – konstatavo jis.

Pasak politiko, atsakymai leidžia kalbėti apie „masiškai padarytus vaiko teisių pažeidimus“, todėl teigė besitikintis įvertinimo.

„Tai aš tiesiog išgirdęs atsakymą noriu ir įvertinimą: kaip bus įvertinti šitie vaiko teisių pažeidimai, o jų buvo turbūt ne vienas“, – pabrėžė jis.

Politikas taip pat nusistebėjo, kad policija tiek dėmesio, kiek „Nemuno aušros“ renginiams, kitiems neskiria.

„Beje šituo laikotarpiu, tarpsesijiniu laikotarpiu, tiek aš, tiek mano kolegos, tiek komiteto pirmininkas, kiek išsiaiškinome, turėjome politinių renginių. Bet jūsų aš ekipažų šalia savo politinių renginių nemačiau“, – kreipėsi jis į generalinio komisaro pavaduotoją.