Nutekėjo konservatorių planas Kaunui – kalba apie praeities klaidas ir žinomus vardus

Viešai Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-LKD) komunikuoja, jog kitiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams rengs demokratijos šventę – visuotinius kandidato rinkimus. Tačiau kuluaruose aidi kitokios kalbos – esą konservatoriai jau renkasi tarp kelių žinomų vardų. Tiesa, anot šaltinių, galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

Rugpjūtį „Kas vyksta Kaune“ jau skelbė apie preliminarius įvairių politinių partijų kandidatus į Kauno mero postą. Tuo metu viešai ir kuluaruose buvo įvardijami daugelio politinių partijų kandidatai – tiesa, ne visų pozicijos buvo laikomos stabiliomis.

Pavyzdžiui, šaltiniai socialdemokratų partijos viduje ir už jos ribų vieningai pasakojo, jog socialdemokratų kandidatu taps Robertas Kaunas. Tačiau socialdemokratams veikiausiai teks ieškoti kito kandidato – premjerė Inga Ruginienė paskyrė R. Kauną Krašto apsaugos ministru.

Kiek kitaip buvo kalbant apie konservatorius – „Kas vyksta Kaune“ šaltiniai skyriuose neminėjo jokių konkrečių pavardžių, o partijai Kaune surengus suvažiavimą, pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prakalbo, jog svarstoma kandidato į Kauno merus rinkimus padaryti visuotiniais, dėl kandidato balsuotų visi Kauno konservatoriai.

„Svarstytina idėja, kad kandidato į Kauno merus rinkimai būtų visuotiniai ir dėl kandidato balsuotų visi Kauno konservatoriai. Tai leistų jiems išsirinkti tą kandidatą į merus, kuris, jų manymu, stiprus lyderis ir geriausiai atstovautų kauniečių interesams. Būtų tas, kuris geriausiai žino, kuo gyvena miestiečiai ir gali pasiūlyti savo viziją.

Mūsų partija pirmoji Lietuvoje pradėjo atvirų rinkimų tradiciją. Prieš praeitus Seimo rinkimus pakvietėme dalyvauti atvirame kandidatų sąrašo Seimo rinkimuose reitingavime ne tik partijos narius, bet visus Lietuvos piliečius, kurie nepriklauso jokiai kitai partijai ar politiniam komitetui ir pritaria konservatorių veiklai bei vertybėms. Šie žmonės yra mūsų atrama, su jais reikia nuolat palaikyti ryšį, klausti patarimų, pasisemti idėjų“, – TS-LKD išplatintame interviu teigė L. Kasčiūnas.

Panašiai kalbėjo ir keli kiti portalo kalbinti konservatoriai – TS-LKD Kauno skyriaus pirmininkas Paulius Lukševičius, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Kandidatų pavardžių nėra, pats būdas, kaip bus atrenkami kandidatai, bus nustatomas vėliau, viskas kelsis į kitus metus“, – sakė TS-LKD Kauno skyriaus pirmininkas Paulius Lukševičius.

Tačiau su portalo žurnalistu bendravę įtakingi konservatoriai pasakoja, jog šiuo metu svarstomas ir kitas variantas.

Anot šaltinių, konservatoriai remiasi „Eurostat“ apklausomis – būtent šios apklausos teisingai rodė, jog konservatorių kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė pateks į antrą rinkimų turą.

Pagal „Eurostat“ apklausas, konservatoriai turi neblogus šansus surinkti didžiausią tarybos narių mandatų skaičių, jei respondentų klausiama tik apie „Vieningo Kauno“ judėjimą, neįtraukiant Matijošaičių pavardės. Nors neatmetama galimybė, jog šios apklausos nepagauna „Vieningo Kauno“ rinkėjų.

Viešai neskelbiamos apklausos taip pat rodo, jog perspektyviausia konservatorių kandidatė – Kauno miesto savivaldybės taryboje daug metų dirbusi, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė. Tačiau ši tarybos rinkimuose dalyvauti atsisako.

Be šios pavardės, konservatoriai turi ir kelias kitas. Tarp jų – signataras, buvęs Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala, TS-LKD Kauno skyriaus pirmininkas P. Lukševičius, tarybos narys Martynas Prievelis. Manoma, kad rinkiminėje komandoje skirtingais formatais galėtų dalyvauti visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Konservatoriai kol kas nėra priėmę sprendimo, ar atsisakys minėtos „demokratijos šventės“ idėjos. Esą reikia dar palaukti, išsiaiškinti partijos skyrių nuomonę, įsivertinti apklausų duomenis.

Bet kokiu atveju, nors konservatoriai dar nėra apsisprendę dėl konkrečios pavardės, tačiau sutaria dėl kelių aspektų. Įtakingi konservatoriai pripažįsta, jog praeityje buvo padaryta klaidų, referuodami į 2023 m. savivaldybės tarybų narių ir merų rinkimus, kuomet konservatorių kandidatas į merus Vytautas Juozapaitis surinko vos 9,61 proc. balsų ir liko trečias. Esą bandymas pastatyti kultūros sektoriaus žmogų prieš „ūkininką“ (V. Matijošaitį) buvo visiškai nesėkmingas, tad šios klaidos konservatoriai neketina kartoti.

Partijos elitas taip pat mano, jog klaidinga savus kandidatus pastatyti kaip priešpriešą Visvaldui Matijošaičiui – esą pirmiausia kandidatai turi būti stiprūs žmonės, nešti aiškią viziją, o ne save pastatyti kaip alternatyvą.

Dar viena pripažįstama klaida apibūdinama paprastai – „Vilnius neturi nuleisti kandidato Kaunui“.

Šiuo atveju konservatoriai referuoja į tai, jog V. Juozapaitis nebuvo su Kaunu siejamas kandidatas. Net ir paskutiniuose Seimo rinkimuose šis politikas kandidatavo Vilniaus Senamiesčio-Žvėryno rinkimų apygardoje.

Kai kurie konservatoriams įtakingi asmenys yra minėję, jog vertėtų kauniečių net atsiprašyti už niekam tikusius kandidatus.

Kol kas konservatoriai neatrodo užtikrinti savo jėgomis – neoficialiais kanalais kalbama apie patekimą į antrą Kauno mero rinkimų turą, esą tik konservatoriai pajėgūs mesti pirštinę V. Matijošaičiui. Tačiau, apie pergalę mero rinkimuose kol kas svarstoma labai atsargiai.

Visgi konservatoriai galvoja ne tik apie artėjančius savivaldos tarybų ir merų rinkimus, bet ir gerokai tolimesnius Seimo rinkimus.

Praėję Seimo rinkimai Kauno vienmandatėse apygardose jiems baigėsi katastrofa – nors pastaruosius dešimtmečius Kaunas laikomas konservatorių forpostu, 2024 m. konservatoriai laimėjo vos vienoje vienmandatėje apygardoje. Labai nedidele persvara prieš „Nemuno aušros“ sąrašo kandidatę, „Vieningo Kauno“ tarybos narę Aušrą Papirtienę nugalėjo buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, nugalėjęs Kalniečių apygardoje.

Konservatorių pralaimėjimas buvo toks skaudus, jog po pralaimėjimo Centro-Žaliakalnio apygardoje liberalų atstovui Simonui Kairiui, buvęs partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasitraukė iš partinės ir politinės veiklos.

Dabar konservatorių elitas kalba atvirai – nelaimėjus didesnės dalies Kauno vienmandačių apygardų, užsivers kelias formuoti sekančią valdančiąją koaliciją. Tad būtina spręsti antro turo „problemą“ – taip konservatoriai apibūdina savo tendenciją amžinai pralaimėti antrame rinkimų ture, mat įsijungia „balsavimo prieš“ efektas.

Visgi kaip ši bėda bus sprendžiama – ne visai aišku. Buvo pasigirdę kalbų apie didesnį atvirumą, mažiau kategorišką poziciją bendraujant su rinkėjais, o kaip bus iš tikrųjų – parodys laikas.