Žvilgsnis į „Žaliakalnio kompotą“: čia gyveno dailininkas A. Samuolis, pūkuotukų kūrėja S. Samulevičienė, augo obelų ir vyšnių sodai

Žaliakalnio rajone, atkarpoje nuo Pelėdų kalno iki buvusios sinagogos galima rasti daugybę vaisiais ir uogom pavadintų gatvių: Vyšnių, Braškių, Aviečių, Serbentų, Šermukšnių, Kriaušių, Obuolių ir Vaisių. Viską sumaišius, greičiausiai, gautųsi visai gardus kompotas. Pasivaikščiojimas jaukiomis „Žaliakalnio kompoto“ gatvelėmis gali suteikti įdomių atradimų. Autentiškas Kauno rajonas kviečia stabtelti ir prie šimtamečių tarpukariu statytų medinukų, dalyje jų gyveno žinomi kūrėjai, kelis jų kviečiama prisiminti.

Manoma, kad uogų ir vaisių pavadinimų gatvėmis gausų Žaliakalnio kvartalą „kompotu“ praminė tapytojas, Kauno meno mokyklos dėstytojas Jonas Šileika, 1928-1960 m. gyvenęs čia pat, Žaliojoje g. 31.

Žinoma, keliaujant po medinį Žaliakalnio kvartalą pro Obuolių ar Kriaušių gatves, praeiviai neabejotinai ten išvys šiuos vaismedžius, o pėdinant pro Braškių, Vyšnių ar Aviečių gatveles vasarą regės sirpstančias būtent šias uogas. Veikiausiai, senieji šių gatvių gyventojai užkalbinti pasidalins ir gardžiais obuolienės ar vyšnių kompoto receptais. Beje, kai kurios „kompoto“ gatvės visai trumputės. Kiemuose užveisti mažesni ar didesni sodai, dažnas gyventojas šalia namų augina kažkokį augalą: krūmą, medį ar visą gėlių darželį. Gatvės siaurokos, ne visur yra šaligatviai, tad vaikštinėjant po rajoną derėtų pasisaugoti automobilių.

Apie šimtą paveikslų nutapęs dailininkas J. Šileika įamžino ir Žaliakalnį tarpukariu bei vėlesniu laikotarpiu. Kaip pakito ši Žaliakalnio dalis kviečia patyrinėti paveikslai „Kaunas iš Žaliakalnio“, „Žaliakalnis pavasarį“, „Žaliakalnis rudenį“, „Kauno vaizdas nuo Pelėdų kalno“ ir kt.

Įdomu, kad Žaliakalnį pavasarį įamžinęs kūrėjas akcentavo rajono žalumą, žydinčias gėles, krūmus, tiesa, žymiai tuštesnę aplinką – be gausios medinukų kaimynystės, o paveiksle „Kauno vaizdas nuo Pelėdų kalno“ (1937) jis pavaizdavo besiganančias karves ir ožkas bei link jų einančią moterį su kibiru. Šiais laikais galvijų Žaliakalnyje nesutiksi, jaukumą čia kuria vietinės katės, dažną medinuką sargauja šuo.

Vaisių g. 16 nuo 1901 iki 1939 m. gyveno žinomas dailininkas Antanas Samuolis-Samulevičius, nutapęs daugiau kaip pusšimtį paveikslų. Dailininkas baigė Kauno meno mokyklą ant Pelėdų kalno ir buvo laikomas vienu gabiausių Justino Vienožinskio mokinių. Gyvendamas Vaisių gatvėje jis sukūrė žinomus paveikslus „Baltoji obelis“ (1932) ir „Geltona moteris“ (1933). Parimusi sėdinti, geltona palaidine vilkinti ir tamsiu sijonu seginti moteris yra dailininko brolio Vaclovo Samulevičiaus žmona Stasė Vasiliauskaitė-Samulevičienė – garsiųjų pūkuotukų autorė.

Ji su šeima gyveno kaimynystėje, Vaisių g. 16A. Po vyro mirties tautodailininkė, knygų vaikams autorė, tarptautinio „Šypsenos“ ordino savininkė liko čia gyventi su sūnumi rašytoju Raimundu Samulevičiumi. Menininkės sukurti žaismingi pūkuotukai iš kailio keliavo po parodas Lietuvoje ir užsienyje: aplankė Londoną, Paryžių, Berlyną, Tokijų ir kt., pelnė daugybę apdovanojimų. Žaislų gerbėjai autorei rašydavo laiškus, prašydavo atsiųsti naują pūkuotuką, kartais šie laiškai net netilpdavo į pašto dėžutę Vaisių gatvėje.

„Jų namuose visada buvo pilna žmonių. Jie ateidavo dėl romantikos šiuose namuose ir dėl šeimininkų svetingumo. Įvairių sričių menininkai čia diskutuodavo, dalijosi naujienomis. (...) S. ir R. Samulevičių namuose ant sienų kabojo A. Samuolio paveikslai, o spintų lentynose puikavosi beždžionėlės, šuneliai, kačiukai, šlamučiai, kiti žinomi ir niekada nematyti, negirdėti padarėliai“, – rašoma Danutės Marcinkevičienės knygoje „Pūkuotukai – atspindys to Prarastojo laiko“.

Leidinyje minima, kad namuose Vaisių gatvėje buvo galybė knygų, namų grindys buvo nudažytos melsva spalva, o pianinas – raudonas. Namų šeimininkė svečius vaišindavo blynais, gali būti, kad ant jų uždėdavo ir uogienės iš vietoje užaugintų uogų. Svečiams ji įteikdavo ir naują sukurtą pūkuotuką. Atsiminimuose S. Samulevičienės bičiuliai rašo, kad jos pagaminti žaislai turėdavo terapinį poveikį.

Vaisių g. 30 nuo 1858 m. veikė medinė žydų sinagoga, maldos namai iškilo pagal Nikolajaus Ikonikovo projektą. Aplink gyveno žydai, tad maldos namai buvo nuolat lankomi. XX a. pr. pastatas buvo dalinai apmūrytas. Dabar pastatas priklauso Kauno žydų religinei bendruomenei, kuri dalį patalpų nuomoja fotostudijai, čia vyksta įvairūs renginiai, pvz., vestuvių vakarėliai.

Netoliese, Vaisių gatvėje, dienas leido dar viena žinoma asmenybė – šokio teatro „Aura“ įkūrėja, choreografė Birutė Letukaitė. Vaisių gatvėje ji gyveno, kol lankė pradinę mokyklą. Choreografė yra minėjusi, kad svajojo, jog Vaisių gatve važinėtų autobusai, deja, taip neįvyko.

Kas dar laukia „Žaliakalnio kompote“? Einant Braškių gatve dėmesį patrauks išskirtinis architekto G. Natkevičiaus studijos kurtas modernus namas, pelnęs architektų įvertinimus, dėmesį patrauks ir ant kito namo sienos eksponuojamas didžiulis, linksmas paveikslas su braške. Veikiausiai, gyventojai čia stabtels ir nusišypsos, mat ir paveiksle matyti šypsena.

Vietiniai kvartalo gyventojai bičiuliaujasi, švenčia kaimynų dieną, tikriausiai jos metu pasidalina ir iš kartos į kartą perduodamais kompotų receptais.

Gerokai palepinus saulei, Žaliakalnio sodai vėl džiugins žiedų gausa ir aromatais, čia užderės įvairios uogos ir vaisiai, iš kurių vasarą ir rudeniop bus verdami patys skaniausi kompotai.