Kieno iš valdančiųjų eilė „už valdiškus“ dabar apsilankyti ten, kur šilčiau?

Iš informacijos, kurią savivaldybei privalu pateikti viešai, apie miesto tarybos narių komandiruotes, matyti, kad, pavyzdžiui, Italijos mieste Brėša kai kas iš Kauno politikų lankėsi ir 2024-ųjų ir pernykštį rudenį. Negi šiemet apsigalvojo?

2024 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio pasirašytu potvarkiu, trims dienoms į Brešą buvo komandiruota Tarybos narė Loreta Matijošaitė.

Pasak kaunas.lt, tos komandiruotės tikslas – „skatinti ir vystyti miestų partnerių bendradarbiavimą ir reprezentuoti Kauno miestą“. Ataskaitoje, kurią po išvykos pasirašė pirmoji Kauno ponia, minimi įvykę susitikimai, Italijoje aptarti klausimai, suplanuotos veiklos, taip pat – Kauno savivaldybės atstovų dalyvavimas šventinėje susigiminiavusių miestų sutarties, kuri pasirašyta tų metų liepą, įtvirtinimo ceremonijoje.

Dar paminėta, kad Breša garsėja savo automobilių bei inžinerijos pramone, inovacijomis ir dėmesiu moksliniams tyrimams. Kas iš to Kaunui, – nepatikslinta.

Pernai lapkritį porą dienų Brešoje su kitais kauniečiais lankėsi valdančiosios „Vieningo Kauno“ frakcijos miesto taryboje narys Simas Sirtautas.

Tarp kitko, per šią besibaigiančią savivaldos kadenciją (nauji rinkimai bus kitų metų kovo 7-ąją), jam ne kartą teko „prisimatuoti“ Kauno mero kėdę ir vesti Tarybos posėdžius. Nes vicemerai šios kėdės neužima, jei meras dėl ligos ar kitų aplinkybių negali posėdžiui pirmininkauti.

Pažymėtina, kad Lietuvos savivaldybėms vadovaujantys merai bei jų pavaduotojai, Seimui 2023-aisiais pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, nebėra savivaldybių tarybų nariai. Ir jų komandiruotės Tarybos veikloje neatspindimos. Bet kažkaip vis tiek smalsu, ką konkrečiai pasakytų Kauno meras kuriam nors iš 41-o savivaldybės politiko, jei būtų paprašytas viešai „atsiskaityti“ už įvykusią komandiruotę jau po jos, per Tarybos posėdį.

Juolab, kai iki šiol vis nesigirdi žinių ir apie Kauną pasiekusias (ar planuojamas pasiekti) inovacijas bei investicijas arba iš dalies ir miesto savivaldybės pastangomis užsimezgusį vaisingą Kauno bei Brešos mokslininkų bendradarbiavimą.

Skubame pranešti, kad pastaraisiais metais sumažėjo Kauno politikų norai keliauti po užsienius (gal jau visur buvo tie, kurie dažniausiai komandiruojami, o gal ne visos kelionės viešinamos?). Kaunas.lt pateikta tik viena šiųmetė miesto Tarybos ataskaita apie komandiruotę į Mislibužą, į kurį „konservatorių laikais“ ar dar anksčiau buvo vykstama kasmet liepą, pagerbti legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno atminimą prie jiems skirto paminklo.

Tiesa, Lenkijos „kryptis“ iš komandiruočių ligšiolinio sąrašo nebuvo išnykusi. Yra ataskaitų, kur minimas Gdanskas, Vroclavas, Bialystokas ar Torunė. Draugaujant su Lenkija, politikams buvo proga apsilankyti ir Jungtinėje Karalystėje (taip sakant, „neutralioje aplinkoje“).

Štai, kas parašyta vienoje iš ataskaitų:

„Rugsėjo 22 d. dalyvavome susitikime su Kauno miesto partnerio iš Torunes (Lenkija) mero pavaduotoju p. Zbigniew Rasielewski ir Lietuvos Garbės konsulu Torunėje p. Jerzy Bafikowski. Su kolegomis iš Lenkijos aptarėme Kauno ir Torunės įgyvendintas veiklas, taip pat tolimesnio bendradarbiavimo kryptis plėtros planus.

Susitikimo metu buvo pristatyta Kauno savivaldybės vykdoma tarptautinių mainų skatinimo programa, kuria siekiama suteikti kuo didesnes galimybes moksleiviams tobulinti savo žinias bei plėsti akiratį, jauniems sportininkams kelti meistriškumo lygį užsienyje ir taip skatinti Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo ir mokyklų tarptautinį bendradarbiavimą su miestų partnerių mokyklomis.

Kartu su kolegomis iš Torunės taip pat sudalyvavome Kauno ir Torunės miesto krepšinio komandų susitikime. Varžybų metu taip pat buvo susitikta su ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, Eurolygos ir Lietuvos krepšinio lygos vadovais“ – štai ir galimas atsakymas į klausimą, kuris iš miestų partnerių pasiūlė susitikti Londone...

Nuo 2015-ųjų, kauniečių, kuriems kelionės išlaidas apmokėjo miesto savivaldybė, pabuvota ir Briuselyje, Grenoblyje bei skirtinguose Maltos, Švedijos, Danijos, Airijos, Japonijos, Ispanijos, JAV, Suomijos, Ukrainos, Kazachstano, Nyderlandų ir kitų valstybių miestuose.

O, pavyzdžiui, 2018-ųjų gegužę Kauno miesto savivaldybės delegacija (meras, jo pavaduotojas ir tarybos narys Jonas Audėjaitis) Kijeve susitiko su „Laisvės kario“ skulptūros autoriais ukrainiečiais.

Kai Kauno miesto meru tapo 2015-ųjų pavasario pradžioje tiesiogiai išrinktas verslininkas V. Matijošaitis, Kauno savivaldybė toliau puoselėjo gražius santykius su Rusijos miestais.

Taip pat jau minėtas „Vieningo Kauno“ narys Jonas Audėjaitis, kaip politikas, vykęs į Kaliningradą, ne tik dalyvavo „oficialiems Kaliningrado miesto svečiams skirtuose renginiuose“, bet ir perdavė Kauno miesto mero sveikinimus Kaliningrado miesto šventės proga.

Taip pat komandiruotės ataskaitoje jis paminėjo, kad „susitikime su valstybinės aukštojo mokslo švietimo įstaigos Maskvos valstybinio technologijos ir vadybos universiteto Kaliningrado filialo vadovais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetu, sudaryta bendradarbiavimo veiksmų programa“. Tuo pačiu, parvežė į Kauną informacinės medžiagos bei leidinių (pridėjo prie ataskaitos). Jo kelionės, vizų, dienpinigių ir kitas išlaidas padengė Kauno miesto savivaldybė.

Tiesa, ankstesnėje savo komandiruotėje į Rusiją, į Sankt Peterburgą, šis politikas buvo drauge su Kauno miesto meru bei jo pavaduotoju. Padedami Lietuvos generalinio konsulo, susipažino su Sankt Peterburgo vadovais, pasitarė dėl tolesnio bendradarbiavimo stiprinimo (2016 m. vasarį), pabendravo su Sankt Peterburgo vadovais.

Taip pat su lietuvių bendruomene paminėjo Lietuvos nepriklausomybės dieną. Vienas iš Kauno politikų trijulės dar aplankė ir dailės akademiją, o Kauno meras sugaišo pusvalandį, duodamas interviu vieno vietos portalo žurnalistui.

2015 metų birželį, kol neseniai politiko vaidmenyje debiutavęs miesto meras neturėjo Taryboje patikimos daugumos („Vieningo Kauno“), vicemeru buvęs liberalas Simonas Kairys (dabar – Seimo narys) bei savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Andrijana Filinaitė (dabar – Tarybos narė, valdantiesiems oponuojančioje konservatorių frakcijoje) vyko komandiruotėn į Paryžių.

Ten susitiko su UNESCO Pasaulio paveldo centro Europos ir Šiaurės Amerikos regiono vadove Petya Totcharova ir UNESCO atstovu, atsakingu už nominacijas. Allesandro Balsamo. Taip pat – su ambasadoriumi dr. Arūnu Gelūnu bei su architektu, Libano ekspertu UNESCO Pasaulio paveldo komitete Jad Tabet.

„Susitikimų metu buvo aptartos Kauno tarpukario architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą galimybės, techniniai klausimai, atrankos kriterijai, nominacinės bylos pildymo procesas ir svarbiausieji akcentai, rengiant paraišką, išklausyti profesionalų patarimai.

Aptarta šalies kultūros paveldo apžvalga; palyginamoji analizė su kitais (panašiais) miestais ir vertybėmis; Šiaurės, Rytų Europos pavyzdžiai Preliminariajame pasaulio paveldo sąraše; panašių vertybių pavyzdžiai...“, – užfiksuota komandiruotės ataskaitoje, kurioje detaliai išdėstyti visi žingsniai, siekiant Kaunui su tarpukario architektūra patekti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Tų pačių metų spalį Paryžiuje apsilankė ir Kauno vadovai: meras V. Matijošaitis bei vicemeras Povilas Mačiulis. Tiesa, jie ne tik susitiko su p. A. Gelūnu, bet ir apžiūrėjo Paryžiaus „viešosios infrastruktūros objektus“, susipažino su inovacijomis, įrengiant reklaminius plotus viešosiose erdvėse, miesto infrastruktūros objektų įrengimo ir atnaujinimo galimybėmis, juos pritaikant ir reklamos funkcijoms“.

Paskui jau Kaune buvo kuriama stipri istorija (pasakojimai) apie miestą, atrinkti patys geriausi pavyzdžiui (iškristalizuoti) ir nuveiktas (ne vien savivaldybės pastangomis) didelis darbas, trukęs ne vienerius metus. Rezultatas žinomas: patekom į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir dar daugybę metų tuo didžiuosimės.

2015-ųjų lapkritį Kauno savivaldybė komandiravo į Prancūziją socialdemokratą Darių Razmislevičių, tuometinį Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininką. Tarnybinės komandiruotės tikslas – dalyvauti kasmetiniame (tryliktajame) Strasbūro klubo susitikime“.

Anot politiko ataskaitos, „susitikimo programa leido delegacijoms dalyvauti „Pasauliniame demokratijos forume“, organizuojamame kartu su Europos taryba, tema: „Laisvė prieš kontrolę: už demokratinį atsaką“. Šio pobūdžio renginys skirtas skatinti mainus, bendradarbiavimą ir partnerystės kūrimą įvairiose srityse“.

Kauno politikų meilė Paryžiui neišblėso ir vėlesniais metais…

Pagal pernykštes Kauno savivaldybės ataskaitas, „skatinant bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio šalių institucijomis“, buvo išleista 376 tūkst. eurų. 2025-aisiais bendrų su užsienio savivaldybių atstovais susitikimų būta 58. Susitikimuose dalyvavo 694 svečiai iš įvairių šalių, o be užsieniečių vyko 27 reprezentaciniai renginiai.

Bendradarbiaujant su miestais partneriais, Kauno savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus duomenimis, išleista 842 tūkst. eurų. Bendruose su užsieniu projektuose, „skatinant dalijimąsi gerąja patirtimi ir abipusį pažinimą“, dalyvavo 241 Kauno miesto atstovas ir 124 užsieniečiai.

„2025-2027 m. strateginio veiklos plano atvirumo ir bendradarbiavimo, plėtojant miesto ekonomiką, kultūrą, turizmą, programos“ (kažin, kiek sugaišo biudžeto apmokamo darbo laiko savivaldybės tarnautojai, tokį sudėtingą pavadinimą sukurdami, ar tiesiog pasinaudojo vertimu, nieko „kaunietiško“ nepridėdami?) papriemonės rodiklių vykdymo 2025 m. ataskaitoje teigiama, kad pernai, padidinus planuotą sumą, skirta 165,3 tūkst. eurų savivaldybės administracijos darbuotojų, miesto vadovybės ir Tarybos narių komandiruotėms.

Smulkmena, žinoma, palyginus su tuo, kad per „patikimų statytojų rankas“ iš biudžeto buvo skirta 2,2 mln. eurų ne kam kitam, bet „daliai atliktų veiklų finansuoti, skatinant smulkiojo verslo plėtrą, vystant Stoties turgaus teritoriją“.

O mes galvojome, kad miesto pinigai milijonais eurų leidžiami su savivalda nesusijusiems objektams – kelių aukštų garažui bei turgaus halei pastatyti. Bet pasirodo, kad tai „smulkaus verslo skatinimas“?

Šį mėnesį Vyriausybė priminė šalies visuomenei, kad metų pradžioje rekomendavo visoms ministerijoms taupyti viešuosius finansus. Jau dabar viešai kalbama apie tai, kad metų gale Lietuvos Respublikos biudžete gali pritrūkti 300 milijonų eurų.