Kapčiamiesčio poligonas toliau skinasi kelią Seime – projektui pritarė NSGK

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui.

Už balsavo 11 komiteto narių, „valstietis“ Dainius Gaižauskas bei „Nemuno aušros“ parlamentaras Aidas Gedvilas susilaikė.

Pirmą žingsnį steigiant poligoną Seimas žengė kovo pabaigoje. Į posėdžių salę svarstymui šis klausimas turėtų grįžti kitą savaitę, antradienį.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas komitete teigė, jog Kapčiamiesčio poligonas yra kritiškai svarbus šalies gynybos stiprinimui.

„Mes turime įvairias diskusijas, kas yra gerai, mes turime įvairias interpretacijas, kas jau yra nelabai gerai, ar poligono reikia. Vienareikšmis atsakymas yra taip, poligono reikia“, – sakė jis.

„Mes privalome turėti teritorijas, kuriose galės kariuomenė mokytis tiek sausumoje, tiek tas pačias teritorijas išnaudoti oro gynybos, va tos smulkiosios oro gynybos, priešdroninės gynybos pratyboms. Tai yra kompleksinė vieta, kuri būtina mums kaip valstybei mūsų apginamumui didinti“, – aiškino ministras.

NSGK posėdžio pradžioje D. Gaižauskas prašė savaitei arba dviem daryti pertrauką, siekiant patikrinti susistemintą informaciją. Pasak politiko, tai reikalinga norint labai kruopščiai ir smulkmeniškai peržiūrėti įstatymo sudėtį.

Tačiau NSGK nariai tokiam siūlymui nepritarė. 11 balsavo prieš pertrauką, jos be paties D. Gaižausko norėjo du „aušriečiai“ – A. Gedvilas ir Martynas Gedvilas.

Pagal projektą, Kapčiamiesčio poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.

Jame nustatytos poligono teritorijos ribos. Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis siūlė nustatyti mechanizmą, kuris leistų už visuomenės poreikiams paimtą mišką gauti lygiavertį sklypą. Pasak jo, planuojamo poligono teritorijoje šiuo metu mišką turintys negalės įsigyti tokio pat kitoje teritorijoje.

„Galimybių tam yra, tiesiog susidaro įspūdis, kad valdininkai, atsakingi už šitą sritį, nenori imtis to darbo. Jiems atgrasu dirbti su žmonėmis, geriau palikti atsakomybę, kad susimokėtų pinigais“, – komitete tikino A. Gaižutis.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sakė, jog tokia alternatyva šiuo metu nėra įmanoma.

Savo ruožtu R. Kaunas pažymėjo, kad teisės aktai tokio proceso neleidžia, o ir korupcijos prevencija – labai didelė.

„Iš esmės tai liečia 569 asmenis“, – teigė jis.

Šiam siūlymui NSGK nepritarė.

Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Krašto apsaugos ministerijai (KAM), sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.

Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Priėmus šį įstatymą, žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.

Numatyta, kad nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.

Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui numatoma išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – virš 5 tūkst. eurų išmoką.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Linas Urmanavičius siūlė panaikinti laiko ribojimą, per kurį gyventojai galėtų pasinaudoti teise savarankiškai turtą valstybei perduoti lengvatinėmis sąlygomis.

NSGK nutarė iš dalies pritarti šiam siūlymui, numatant dešimties metų terminą.

„Neturi likti neapibrėžtumo, todėl terminas yra reikalingas, tai su dešimties metų terminu sutinkame“, – teigė R. Kaunas.

NSGK taip pat pritarė siūlymui, jog KAM turėtų numatyti kompensacines priemones, kurios bus reikalingos dėl poligono įkūrimo perkeliant saugomas vertybes ar stiprinant kitas buveines.

To siekiama, be kita ko, siekiant geriau apsaugoti kurtinius. Pasak nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų, svarbiausios kurtinių tuokvietės ir perimvietės telkiasi Pietų Lietuvoje – Rūdninkų poligone, Kapčiamiesčio girioje, Čepkelių rezervate, Dzūkijos nacionaliniame parke ir su šiomis teritorijomis besiribojančiuose miškuose.

Ekspertų vertinimu, šiame Pietų Lietuvos areale sutelkta iki 70 proc. visos šalies kurtinių populiacijos. Vien Rūdninkų ir Kapčiamiesčio poligonų teritorijose gyvena iki 30 proc. nacionalinės populiacijos.

Numatomo poligono vietą KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Poligonas steigiamas tokį sprendimą pernai priėmus Valstybės gynimo tarybai. R. Kaunas kovą minėjo, kad kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.

Tai sukėlė dalies vietos gyventojų ir kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.

Asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ advokatė Karolina Gasprakė komitete pakartojo jau anksčiau išsakytą prašymą įstatymo projektą atmesti arba grąžinti jį tobulinti dėl pastarojo neteisėtumo bei esmingai pažeistų teisėkūros principų.

R. Kaunas tikino, jog advokatė selektyviai interpretuoja teisės aktus. Komitetas tokiam asociacijos siūlymui nepritarė, tačiau juos palaikė D. Gaižauskas, A. Gedvilas bei M. Gedvilas.

Dar prieš tai NSGK pritarė siūlymui išplėsti Tauragės karinį poligoną. Pagal projektą, prieš porą metų įsteigto poligono teritoriją norima padidinti dvigubai. Ji didės 2334 hektarais.

Šį poligoną norima išplėsti valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.

Tauragės poligonas įkurtas 2024 metų lapkritį.