Kaip kauniečiams sužinoti, ką konkrečiai iki šiol nuveikė vietos politikai?

Nesitiki, kad daugybė kauniečių stebi miesto tarybos posėdžių tiesiogines transliacijas. Juolab, kad per jas niekaip nesižinosi, kaip pagal partijų ar politinių judėjimų sąrašus išrinkti „mokesčių mokėtojų samdiniai“ veikia kaip asmenybės. O taip pat, kaip kiekviena jų sprendžia su rinkėjų (nebūtinai tik savo ar artimųjų asmenine) gerove susijusius klausimus.

„Kas vyksta Kaune“ ne kartą rašė apie tai, kad antrojo pagal didumą Lietuvos miesto savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta „pagreitintu būdu“. Ir tarybos nariai, kurių Kauno miesto savivaldybėje yra 41, dažniausiai savo nuomones pasilieka sau, posėdyje nepasisako. Ypač tie, kurie priklauso valdančiajai „Vieningo Kauno“ frakcijai, rinkėjų valia turinčiai daugumą Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos savivaldybės taryboje.

Pagal tarybos patvirtintą 2023-aisiais patobulintą tarybos veiklos reglamentą, meras minimas pirmuoju tarp tų, kurie posėdžių sekretoriui pateikia tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais. Meras Reglamente minimas ir tarp tų, kurie turi vizuoti mero bei kitų politikų, valstybės tarnautojų ar kitų administracijos darbuotojų parengtą sprendimo projektą.

Meras nėra tarybos narys, jis – tarybos posėdžio vedėjas. Pagal pastaraisiais metais Kauno valdžioje įsigalėjusią „praktiką“, situacija tarybos posėdžių salėje smarkiai skiriasi nuo buvusios iki „Matijošaičių eros“. Dažniausiai salėje vyksta spartus, kaip meras sako, „be tuščių kalbų“, rutininis procesas. Jei ne opozicijos bei dar vienos aktyviai besireiškiančios frakcijos – 4 narius taryboje turinčios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) - politikai, kartais linkę trumpam „sudrumsti“ viešai transliuojamo posėdžio eigą, tai dar greičiau pasibaigtų posėdyje neretai ir per pusantro šimto klausimų „nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/02/21/politika/atlyginimas-be-posedziu-kaip-ir-kiek-kauno-tarybos-nariai-uzdirbo-sausi/

O kadangi Kauno taryboje per posėdį balsuojama vis rečiau, sprendimai dažnai priimami „bendru sutarimu“, tai tikėkimės, nebūtų šventvagiška mintis, jog dar labiau taupant politikų sugaištą rinkėjams laiką ir viešuosius finansus, reikėtų pasitelkti vis labiau populiarėjantį dirbtinį intelektą. Gal jis puikiausiai galėtų atstoti visą vietos politikų kompaniją, nustatančią prioritetus ir argumentus, kaip geriau paskirstyti pinigus, kurių mokesčių mokėtojai į biudžetą kasmet sudeda šimtus milijonų eurų?

Vietos savivaldos įstatymas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas įpareigoja kiekvieną tarybos narį kasmet rinkėjams pateikti savo veiklos ataskaitą. Kad gyventojai turėtų galimybių susipažinti ir su tais darbais, kurie „lieka už kadro“. Kurie gal net nepatenka į tarybos ar jos struktūrinių padalinių posėdžių dienotvarkes, todėl nėra plačiajai visuomenei ištransliuojami.

Tačiau jeigu gretimos su Kaunu savivaldybės – Kauno rajono – tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo ir ataskaitas savo rinkėjams periodiškai pateikia, tai didžiuma miesto politikų dažniausiai atsiskaito „urmu“. Jie mielai sutinka „ištirpti“ kolektyvinėse savivaldybės tarybos ir mero ataskaitose, taip sakant, nusiasmenindami.

„Ataskaitos - viena iš galimybių piliečiams sekti ir kontroliuoti politikų veiklą tarp rinkimų“, - įsitikinusi kolegė žurnalistė Audronė Jankuvienė – viena iš LVŽS frakcijos Kauno savivaldybės taryboje narių. Viešai pateikusi savo veiklos 2024-aisiais ataskaitą, apibendrindama sako, jog pernykščiai metai jos, kaip politikės, veiklai buvo paminklų ir kultūros paveldo aktualijų metai.

„Klausimus, pasiūlymus, pareiškimus dėl šių sprendimų priėmimo skaidrumo ir pagrįstumo teikiau kone kiekviename posėdyje. Savo poziciją dėl to daugiau kaip 20 kartų skelbiau ir viešai „delfi“, „15min“, „lrt“, „Kas vyksta Kaune“ bei kituose portaluose. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbiau 26 įrašus apie Kauno miesto savivaldybės tarybos aktualijas.

Akcentavau, kad paminklai ir skulptūros Kaune statomos, nesilaikant nustatytos tvarkos, kad mieste galioja dvejos skirtingos skulptūrų ir paminklų statymo taisyklės. Atskirai dar ir galiu pridurti, kad sulaukta gero rezultato - vienas gražiausių Kaune tarpukario pastatų - „Neo-Lithuania“ rūmai ant Parodos kalno - prieš pat kapitalinius remonto darbus buvo įtraukti į kultūros paveldo sąrašą. Šis klausimas neaišku dėl kokių priežasčių buvo vilkinamas, „užmirštas“ net 10 metų“, - pabrėžia A. Jankuvienė.

Išsamiai su vos kelių savivaldybės politikų veikla miesto taryboje galima susipažinti kaunas.lt interneto svetainėje skelbiamose ataskaitose. Deja, jas kol kas skelbia vos 5 Kauno tarybos nariai iš 41. Likusieji, net ir gavę „atliekamo“ laiko sausio mėnesį, (posėdžiai nevyko, bet alga politikams už darbą vis tiek atėjo), savęs nevargino rašymu apie tai, ką nuveikė 2024-aisiais asmeniškai. Negi neturėjo ko rinkėjams pasakyti..?