G. Nausėda: Europa turi susitarti, kas jai atstovaus taikos derybose dėl Ukrainos

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa turėtų aktyviau įsitraukti į JAV tarpininkaujamas taikos derybas dėl karo Ukrainoje. Vis dėlto, pasak šalies vadovo, pirmiausia Europos Sąjungos (ES) lyderiai turi susitarti, kas ir kokiais principais atstovaus Bendrijai šiose derybose.

„Europa norėtų ir tikrai galėtų taip pat dalyvauti šiose taikos derybose dėl vienos labai paprastos priežasties: po šių derybų susiklosčiusi saugumo architektūra bus labai svarbi ne tik pačiai Ukrainai, bet ir visai Europai, žinoma, įskaitant ir Lietuvą“, – Prezidentūros parengtame vaizdo komentare Paryžiuje sakė G. Nausėda.

„Tačiau prieš tai turime susitarti ir padaryti tai gana greitai – susitarti, kas ir kokiais principais atstovaus Europai“, – pridūrė jis.

Prezidento teigimu, nuolat besikeičiantys Europos atstovai derybose gali sudaryti įspūdį, kad Bendrija neturi aiškios ir tvirtos pozicijos.

„Nemanau, kad geras būdas yra toks, kai Europai atstovauja vis besikeičiantys lyderiai, nes tai kitai pusei sudaro įspūdį, kad Europa nėra tvirtai atstovaujama, o tai yra kažkoks besikeičiančių veidų festivalis“, – teigė šalies vadovas.

„Labai svarbu pirmiausia iškelti kriterijus, kuriais remdamiesi parinksime žmogų, kuris bus įpareigotas kalbėti Europos Sąjungos vardu“, – sakė G. Nausėda.

Antradienį Paryžiuje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu susitikęs G. Nausėda teigė, kad daugiausia dėmesio pokalbyje skirta saugumo ir gynybos klausimams, taip pat situacijai Ukrainoje bei taikos derybų perspektyvoms.

Pasak Lietuvos vadovo, abiejų šalių prezidentų požiūriai į tolesnę įvykių eigą yra panašūs. Jie taip pat sutaria dėl būtinybės tęsti finansinę ir karinę paramą Ukrainai bei didinti spaudimą Rusijai.

„Mūsų apsisprendimas ir tvirtas nusistatymas – toliau padėti Ukrainai atremti agresoriaus veiksmus – padėti tiek finansiškai, nes tai šiuo metu yra labai svarbu, tiek ir karine prasme, taip pat, be jokios abejonės, spaudžiant Rusiją“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad sankcijų Rusijai stiprinimas ir griežtinimas išlieka viena iš priemonių siekiant sustabdyti karą.

Susitikime taip pat aptartas Lietuvos ir Prancūzijos karinis bendradarbiavimas, įskaitant prancūziškų CAESAR artilerijos sistemų tiekimo terminus.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva siekia, kad dalis šių sistemų būtų pristatytos greičiau, nes jos yra svarbios kuriant nacionalinę diviziją.

„Kai kuriais aspektais norėtume, kad jie (tiekimai – ELTA) būtų įgyvendinti greičiau, nes tai mums yra labai svarbus mūsų nacionalinės divizijos kūrimo elementas“, – sakė prezidentas.

Anot jo, E. Macronas ir jo komanda pažadėjo ieškoti galimybių sutrumpinti ginkluotės tiekimo terminus.

G. Nausėda taip pat pranešė pakvietęs Prancūzijos prezidentą iki jo kadencijos pabaigos apsilankyti Lietuvoje.

Pasak šalies vadovo, toks vizitas būtų proga padėkoti E. Macronui už ilgametį bendradarbiavimą ir per šį laikotarpį sustiprintus dvišalius santykius.