Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl K. Vilkausko Kultūros komiteto posėdžio organizavimo tvarkos

Seimo etikos sargai pradėjo tyrimą dėl parlamento Kultūros komiteto posėdžio organizavimo tvarkos. Tyrimo metu siekiama išsiaiškinti, ar komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, nusprendęs posėdį vesti nuotoliu, nenusižengė Seimo statutui ir kitiems galiojantiems teisės aktams.

„Gautas Seimo narių skundas dėl Kultūros komiteto pirmininko veiksmų, organizuojant komiteto posėdį. Sakoma, kad komiteto pirmininkas posėdį išskirtinai darė nuotoliniu būdu, posėdžio metu strigo ryšys, nebuvo įmanoma kokybiškai dalyvauti posėdyje (…). Iš esmės, tai yra procedūrinis klausimas. Procedūrinius (tyrimus – ELTA) mes visą laiką pradedame“, – pristatydamas klausimą trečiadienį vykusio posėdžio metu kalbėjo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas.

Kreipimesi, kurį pasirašė Seimo nariai Rima Baškienė, Vytautas Juozapaitis bei Vytautas Kernagis, teigiama, jog prieš mažiau nei dvi savaites vykęs posėdis buvo surengtas nuotoliu. Tai esą trukdė efektyviai dirbti ir dalyvauti diskusijoje.

„Gegužės 13 d. posėdyje buvo svarstomi 5 klausimai. Dėl mums nežinomų priežasčių komiteto pirmininkas nusprendė posėdį rengti nuotoliniu būdu (…). Svarstant pirmuosius klausimus nuolat strigo ryšys, todėl klausimai negalėjo būti korektiškai apsvarstyti. Komiteto pirmininkas neleido komiteto nariui Vytautui Juozapaičiui balsuoti dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties pakeitimo“, – rašoma skunde.

„Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento (EP) narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 3 straipsnio (…) 2 punktas nustato, kad EP narys turi teisę „dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose patariamojo balso teise, žodžiu ir raštu pateikti pastabas bei pasiūlymus“, tačiau komiteto pirmininkas K. Vilkauskas neleido pateikti savo pastabų bei pasiūlymų žodžiu EP nariui Dainiui Žalimui. Dėl komiteto pirmininko posėdžio vedimo tvarkos komitetas nepriėmė jokio sprendimo dėl ketvirtojo darbotvarkės klausimo: „Dėl Venecijos komisijos skubios tęstinės nuomonės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto ir priimtų pataisų (įstatymo projektas Nr.XVP-1247(2))“, – akcentuoja kreipimosi autoriai.

Todėl, pasak jų, Seimo etikos sargų prašoma įvertinti, ar tokie komiteto pirmininko veiksmai nepažeidžia Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo, Seimo statuto ir „Įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų leidybos, parlamentinės kontrolės ir Seimo priežiūrinės veiklos organizavimo tvarkos aprašo“.

Tyrimo išvadas rengti pavesta „valstietei“ Aušrinei Norkienei bei liberalui Arminui Lydekai.

Kaip skelbta, gegužės 13 d. vykusio posėdžio metu Kultūros komitetas valdančiųjų balsais patvirtino išvadą dėl pakoreguotų visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų.

Posėdžio pradžioje svarstant Venecijos komisijos išvadas dėl visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų, kilo diskusijų dėl posėdžio organizavimo tvarkos, Komisijos vertinimo svarstymui skirto laiko – komiteto pirmininkui K. Vilkauskui teko padaryti techninę pertrauką.

Nors opozicijoje dirbantys Seimo nariai prašė pratęsti Venecijos komisijos nuomonės aptarimui skirtą laiką, tam pritarta nebuvo. Komiteto pirmininkas pratęsė posėdžiui, bet ne vertinimo aptarimui skirtą laiką.

Seimo darbo grupėje paruoštas LRT įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija nurodė, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragina atlikti išsamią analizę bei pabrėžia, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.

Savo ruožtu K. Vilkauskas, pristatydamas Komisijos nuomonę dėl darbo grupėje parengto LRT įstatymo projekto, teigė, kad komitetas įvertino ir atsižvelgė į rekomendacijas.

LRT įstatymo pakeitimus Kultūros komitetas pradėjo svarstyti balandžio viduryje.

Iš viso darbo grupės parengtam įstatymo projektui buvo pateikta maždaug 150 parlamentarų pasiūlymų, taip pat apie 15 įvairių organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų siūlymų, daugiau nei 40 Seimo Teisės departamento pastabų.

ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.

Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.