Ir pyragą suvalgyti, ir jį pasilikti: Kauno savivaldybės UNESCO dilema

Anglai turi posakį „You can’t have your cake and eat it too“. Negali ir suvalgyti pyrago, ir jo pasilikti. Šis posakis man tiksliausiai apibūdina Kauno miesto savivaldybės laikyseną dėl istorinio Naujamiesčio apsaugos.

Siekį įrašyti modernistinį Kauną į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą inicijavo ir palaikė būtent miesto politikai. Tam buvo skirti ir miesto ištekliai. 2021 m. Kultūros ministerijos, savivaldybės ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parengta paraiška iškeliavo į Paryžių. 2023 m. „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919-1939“ buvo įrašytas į sąrašą. Kartu su prestižu atėjo ir įsipareigojimai. Vienas jų – Naujamiesčio tvarkymo planas, kurį Lietuva pažadėjo užbaigti iki 2026 m. lapkričio.

Planą Kultūros paveldo departamento užsakymu parengė Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Dokumentas dar tik viešinamas, tačiau savivaldybė jau dabar sako, kad tokio plano nederins. Vyriausiasis miesto architektas Gedeminas Barčauskas LRT.lt jį pavadino „visiškai netinkamu“. Jo nuomone, planas užkonservuotų Naujamiestį ir stabdytų miesto plėtrą. Vietoj aukščio ribojimų jis siūlo sluoksniavimą, kontrastą, o aukštingumu esą galima net „išryškinti“ esamus pastatus. Žemojoje Fredoje, kuri patenka į apsaugos zoną, jo manymu, išvis neturėtų būti nustatomi jokie reglamentai, nes ten sklypai pirkti vystymui.

Kitoje pusėje – institucijos, kurios planą rengė ir už jį atsakingos. KPD vadovas Vidmantas Bezaras primena, kad pats Naujamiestis sudaro apie 2 proc. miesto teritorijos, o su apsaugos zona – gal 5 proc. Pasak jo, planas daugiausia sudeda į vieną vietą reikalavimus, kurie jau dabar galioja kituose teisės aktuose. KTU atstovai pabrėžia, kad aukščio ribojimai skiriasi pagal vietovę. Jų tikslas – ne sustabdyti miestą, o išlaikyti istorinį mastelį. UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė Kepežinskienė aiškina, kad šiuolaikinė architektūra istorinėse teritorijose nėra draudžiama. Tačiau nauji pastatai neturi nustelbti saugomų vertybių. Ji primena ir tai, kad statusas nėra amžinas: iš sąrašo jau buvo išbraukti Dresdeno Elbės slėnis ir Liverpulis.

Kas praktiškai slypi po žodžiais „sluoksniavimas“ ir „kontrastas“, nesunku pamatyti. Pakanka per „Citify“ peržiūrėti dabar Naujamiestyje planuojamus projektus. Juose – bet kokio aukščio ir stiliaus beveidžiai stiklo ir betono pastatai, sustatyti be jokio ryšio su tarpukario aplinka. Tuo pat metu pati savivaldybė kalba apie naujų administracinių pastatų statybą istorinėse miesto vietose. Apie naująją klasikinę architektūrą, kuri leistų miestui augti nesuardant tarpukario vientisumo, šiame kontekste nekalbama išvis.

Taip, dėl plano detalių galima ir reikia ginčytis. Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Nerijus Stanionis kritikuoja išplėstą apsaugos zoną. Kultūros viceministrė Lina Baublienė ragina dialogo ir nemano, kad Kaunui gresia išbraukimas iš sąrašo. Tačiau ginčytis argumentais viešinimo metu – viena. Dar iki viešo svarstymo pareikšti, kad dokumento nederinsi, – visai kas kita.

Dažnai girdžiu, kad Vilnius gali statyti dangoraižius, o Kaunas – ne. Tačiau Vilniaus aukštybiniai pastatai dešiniajame Neries krante stovi už UNESCO saugomo senamiesčio ribų. Kaunas savo noru prašė pripažinti pasaulinės vertės būtent Naujamiestį ir Žaliakalnį.

Nuo UNESCO statuso suteikimo praėjo vos treji metai. Tad kyla klausimas: kam savivaldybei reikėjo šio statuso, jei ji nėra pasiryžusi prisiimti su juo susijusios atsakomybės?

O ką manote jūs? Ar Kauno Naujamiestis gali prarasti UNESCO pasaulio paveldo statusą?