Reaguojant į profsąjungų reikalavimus dėl mokytojų saugumo, ministerija sudarys derybinę grupę

Švietimo profesinėms sąjungoms iškėlus reikalavimus dėl mokytojų saugumo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia sudarysianti derybinę grupę sprendimams ieškoti.

Kaip teigiama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) išplatintame pranešime, keturios profsąjungos ketvirtadienį ministerijai pateikė prašymą dėl kolektyvinių derybų, siekiant pagerinti situaciją švietimo sektoriuje.

„Šiandien švietimo būklė yra ties kritiniu tašku, kai vien deklaracijų nebeužtenka. Būtini konkretūs politiniai sprendimai ir atsakomybė už jų įgyvendinimą“, – teigė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė.

Anot švietimo profsąjungų, mokytojas šiandien ugdymo įstaigose dažnai paliekamas be realios apsaugos ir pakankamų įrankių apsiginti, daugėja nepagrįstų skundų, trūksta psichologinės pagalbos, o teisinis reguliavimas ne visuomet užtikrina teisingus sprendimus.

LŠDPS teigimu, prastėjančią situaciją iliustruoja Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytojos Meilės Platūkienės atvejis.

BNS rašė, jog vasarį etikos mokytoja M. Platūkienė buvo atleista iš darbo. Laikinai ugdymo įstaigai vadovaujantis Aleksandras Kirilovas tvirtino, kad pedagogė darbo neteko, nes du kartus smurtavo prieš mokinius.

Dėl šios situacijos dalis gimnazijos mokytojų protestuodami sustabdė ugdymo procesą, reikalavo kolegę grąžinti į darbą ir atlikti nepriklausomą situacijos tyrimą.

Savivaldybė teigė, jog klausimas dėl mokytojos grąžinimo į darbą turi būti sprendžiamas teisiniu keliu – pačiai pedagogei kreipiantis į darbo ginčų komisiją.

Tačiau profsąjungos pažymi, jog net ir įrodžius nepagrįstą atleidimą, mokytojai dažnai nėra grąžinami į darbą, nes to negarantuoja Darbo kodeksas.

„Šiuo metu mes turime paprasčiausią teisinį akligatvį. Apie tai kalbant, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje Seimo nariai net patys buvo nustebę, kad teisiniu keliu negalima grąžinti neteisėtai atleisto mokytojo į darbą. Tokia situacija mus diskredituoja kaip teisinę valstybę“, – komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Tuo metu ministerija teigia, jog artimiausiu metu bus sudaryta derybinė grupė, svarstysianti pateiktus reikalavimus ir dalyvausianti derybų procese su profesinėmis sąjungomis.

„Be abejonės, per derybas į mokytojų bendruomenės lūkesčius atsižvelgsime, kiek tik tai bus įmanoma“, – teigiama BNS pateiktame ministerijos atsakyme.

„Šių metų pradžioje keturioms profesinėms sąjungoms kreipusis į ministeriją, vasario mėnesį surengti keli ministrės ir kitų atsakingų ministerijos vadovų susitikimai su profesinių sąjungų atstovais. Po susitikimų profesinių sąjungų pasiūlymai įtraukti į ŠMSM priemonių plano projektą dėl mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose, darbo sąlygų gerinimo“, – priduriama jame.

Anot ministerijos, 2026–2028 metų pedagogų pritraukimo planas orientuotas į dvi kryptis – naujų mokytojų pritraukimą ir mokytojų darbo sąlygų gerinimą, kad mokytojai liktų švietimo sistemoje.

Papildomai planuojamos priemonės sustiprinti mokytojų profesinės veiklos apsaugą. Bus siekiama aiškiai įtvirtinti mokytojo saugumą nuo nepagrįstų reikalavimų, patyčių ar agresyvaus elgesio, nustatyti mokyklos pareigą ginti mokytoją ir užtikrinti teisinę bei psichologinę pagalbą.

Savo ruožtu profsąjungos tikisi, kad derybos taps realiu žingsniu link konstruktyvaus dialogo ir ilgalaikių sprendimų. Bendromis pastangomis siekiama sukurti tokią švietimo sistemą, kurioje mokytojas jaustųsi gerbiamas, saugus ir motyvuotas, o mokiniai gautų kokybišką ugdymą.