Vėlinių savaitgalį vairuotojų laukia ne vienas išbandymas: kur slypi didžiausi spąstai?

Kelionė iki artimųjų kapų gali trukti valandą, o paskutiniam kilometrui įveikti gali prireikti dar tiek pat. Artėjant Vėlinėms, vairuotojams teks apsišarvuoti kantrybe: šiemet ilgasis savaitgalis sutampa su moksleivių rudens atostogų pradžia, todėl intensyvesnis judėjimas keliuose gali prasidėti dar penktadienį. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis įspėja, kad didžiausių iššūkių gali kilti ne magistralėse, o ten, kur kelionės tikslas jau ranka pasiekiamas – prie kapinių vartų.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pernai spalio 31 – lapkričio 2 dienomis kasdien vidutiniškai užregistruoti 86 draudžiamieji įvykiai su transporto priemonėmis. Pernai šis laikotarpis apėmė šeštadienį ir sekmadienį, o šiemet gyventojų laukia trijų dienų ilgasis savaitgalis – tai suteiks galimybę keliones pas artimuosius paskirstyti per ilgesnį laiką.

Pasak A. Žiukelio, tai gali padėti išvengti didžiausių transporto srautų vienu metu, tačiau svarbu nepamiršti, kad intensyvesnis judėjimas prie kapinių niekur nedings.

„Ilgasis savaitgalis vairuotojams šiemet gali tapti privalumu. Užuot bandžius visas keliones sutalpinti į vieną ar dvi dienas, galima ramiau susiplanuoti maršrutus, artimųjų kapus aplankyti skirtingu metu. Tačiau net ir turint daugiau laiko, paskutiniai kilometrai iki kapinių gali pareikalauti kantrybės. Būtent ten susitinka dideli automobilių ir pėsčiųjų srautai, o skubėjimas ieškant stovėjimo vietos gali kainuoti daugiau nei kelias papildomas minutes“, – sako A. Žiukelis.

Net jei Vėlinių savaitgalį gamta vairuotojams pagalių į ratus nekaišios, rudens orais aklai pasitikėti nereikėtų. Šiuo metų laiku sąlygos keliuose gali pasikeisti akimirksniu – saulėtą rytą pakeisti lietus, kelią apgaubti rūkas, o vakare temperatūrai nukritus arčiau nulio, atsirasti ir pirmųjų plikledžio ruožų. Todėl net ir esant palankioms prognozėms, į ilgesnes keliones verta leistis pasiruošus netikėtumams.

A. Žiukelio teigimu, būtent permainingos oro sąlygos rudenį gali tapti vienu didžiausių išbandymų, ypač tiems, kurie leidžiasi į ilgesnes keliones ar važiuoja rečiau naudojamais keliais.

„Lapkričio pradžioje orai gali pasikeisti greičiau, nei spėjame prie jų prisitaikyti. Ryte gali tvyroti rūkas, dieną – lyti, o vakare, nukritus temperatūrai, atsirasti slidžių ruožų. Prie to prisideda ir anksti temstantis dangus, šlapi lapai bei prastesnis matomumas. Tamsiuoju paros metu padidėja ir laukinių gyvūnų susidūrimo su automobiliais rizika, ypač važiuojant miškingomis vietovėmis, kur gyvūnai gali netikėtai išbėgti į kelią.Net jei pagrindiniai keliai atrodo saugūs, paskutiniai kilometrai iki kapinių gali driektis siaurais, menkiau apšviestais ar prasčiau prižiūrimais keliais“, – aiškina ekspertas.

Pasak jo, ypač svarbu prieš ilgesnę kelionę įvertinti automobilio padangų būklę, patikrinti žibintų ir valytuvų veikimą, langų apiplovimo skysčio kiekį ir tinkamumą žemai temperatūrai. Jei prognozuojamos šalnos ar krituliai, kelionei verta numatyti daugiau laiko ir vengti staigių manevrų.

Vėlinių laikotarpiu didžiausi eismo iššūkiai neretai laukia ne magistralėse, o prie pat kelionės tikslo. Privažiavimai prie didžiųjų kapinių, siauros gatvės ir ribotos automobilių stovėjimo galimybės gali gerokai pailginti kelionę, net jei didžiąją jos dalį pavyko įveikti sklandžiai.

A. Žiukelio teigimu, tokiose vietose verta iš anksto susitaikyti su mintimi, kad paskutinė kelionės atkarpa gali pareikalauti daugiausia kantrybės.

„Kartais iki kapinių nuvažiuojame keliasdešimt kilometrų be jokių trikdžių, o likus paskutiniam kilometrui patenkame į spūstį. Tuomet ir prasideda tikrasis kantrybės išbandymas: vieni bando persirikiuoti, kiti ieško trumpesnio kelio, treti žvalgosi, kur būtų galima palikti automobilį. Tačiau skubėjimas tokiose situacijose retai padeda. Geriau kelias minutes palaukti arba automobilį palikti kiek toliau, nei rizikuoti apgadinti jį bandant įsisprausti į paskutinę laisvą vietą“, – teigia ekspertas.

Nors vairuotojai dažniausiai baiminasi sudėtingų oro sąlygų ar spūsčių magistralėse, nemažai nemalonių situacijų gali kilti ir važiuojant nedideliu greičiu. Prie kapinių susitelkia automobiliai, pėstieji, dviratininkai, o stovėjimo aikštelėse vairuotojams tenka manevruoti ankštose erdvėse.

Pasak BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovo, tokiose situacijose svarbu nepamiršti, kad ne visi eismo dalyviai vienodai greitai reaguoja į besikeičiančias aplinkybes.

„Per Vėlines keliuose sutinkame ir žmonių, kurie vairuoja kasdien, ir tų, kurie prie vairo sėda gerokai rečiau. Prie kapinių nemažai vyresnio amžiaus lankytojų, šeimų su vaikais, todėl reikia būti ypač atidiems. Kartais vairuotojui atrodo, kad kitas automobilis juda pernelyg lėtai ar neapsisprendžia, kur sukti, tačiau tokiose situacijose pyktis tik dar labiau apsunkina padėtį. Keli papildomi metrai saugaus atstumo ir šiek tiek kantrybės gali padėti išvengti nemalonaus incidento“, – pažymi A. Žiukelis.

Ekspertas taip pat pataria nebandyti bet kokia kaina privažiuoti kuo arčiau kapinių vartų. Jei stovėjimo aikštelės perpildytos, verta automobilį statyti toliau nuo kapinių, vietoje, kur tai leidžiama. O ten, kur yra galimybė, pasinaudoti viešuoju transportu.

„Vėlinių savaitgalį svarbiausia ne laimėti lenktynes dėl paskutinės stovėjimo vietos. Dešimt minučių pėsčiomis gali būti gerokai malonesnės nei valanda aiškinantis dėl apgadinto automobilio. Pernai vairuotojams pavyko išvengti draudžiamųjų įvykių augimo, todėl norėtųsi, kad ir šiemet ši tendencija išliktų. Juk per Vėlines dėmesį turėtume skirti artimųjų atminimui, o ne eismo įvykio deklaracijai“, – pabrėžia A. Žiukelis.