Kauno savivaldybė anksčiau teigė pamatų apžvalgos ratui neįrenginėjusi, dabar sako už juos sumokėjusi

Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija trečiadienį, spalio 28 d., aiškinosi, kaip Nemuno saloje atsirado apžvalgos ratas „Kaunastic“. Administracijos direktorius Tadas Metelionis komisijai patvirtino, kad sprendimas statyti ratą Nemuno saloje priimtas paskutinėmis liepos dienomis ir niekur neužprotokoluotas. Kiek kainavo 52 gręžtiniai poliai, posėdyje nebuvo pasakyta.

Komisijos pirmininkė Andrijana Filinaitė (TS-LKD) pirmiausia klausė, kada ir kokiu dokumentu buvo pasirinkta rato vieta. T. Metelionis teigė, kad svarstytos 3-4 vietos, o ratas, kaip kilnojamasis daiktas, galėjo būti sumontuotas bet kur, jei vieta būtų paaiškėjusi likus savaitei ar dviem.

„Galutinai, kad tai tikrai bus Nemuno sala, buvo priimta paskutinėmis liepos dienomis. Kažkokio protokolavimo, specialios komisijos ar darbo grupės posėdžio, kur tai būtų aprašyta, reglamentuota, pasirašyta, nebuvo. Tai buvo tiesiog bendras darbinis sprendimas“, – sakė administracijos direktorius.

Tačiau ruoštis buvo pradėta anksčiau. Pėsčiųjų takų Nemuno saloje projektavimą savivaldybė užsakė gegužės 13 d., o techninės užduoties failas vadinosi „TU pėsčiųjų takas apžvalgos ratui“. Liepos 9 d. „Kaunas IN“ užsakė rato iškabą. Liepos 14 d. taryba tvirtino bilietų kainas. A. Jankuvienei paklausus, kur ratas stovės, savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja A. Kustienė atsakė: „Kol kas dar svarstoma vieta.“ Saloje polius pradėta gręžti liepos 28 d.

Projektą, pagal kurį darbai įforminti kaip „pėsčiųjų takai“, administracijos direktorius patvirtino rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. A-974. Tuo metu poliai jau buvo įrengti, o pačiame projekte jų nėra.

A. Filinaitė klausė, kokiu teisiniu ir sutartiniu pagrindu įrengti 52 poliai, kokia jų galutinė vertė ir kieno turtas stovi savivaldybės sklype. T. Metelionis atsakė, kad turtas priklauso savivaldybei, „ar tai būtų takai, ar tai būtų poliai“.

Tada direktorius užbėgo klausimams už akių. Jis paminėjo portalą, kuris „susiskaičiavo, kad 45 straipsnius“ šia tema parašė per porą mėnesių, ir pasiūlė komisijai nesigilinti, kas ir kada projektavo ar užsakė darbus. Pasak jo, Statybos inspekcija procedūras tikrino du kartus ir pažeidimų nenustatė.

Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas aiškino, kad darbai apmokėti iš savivaldybės biudžeto, o turtas užregistruotas savivaldybės vardu. Pasak jo, mokėta pagal savivaldybės sutartį su UAB „Kauno švara“ taikant joje numatytus įkainius, už takus ir „po takais esančias atramas“. Tas atramas, anot vedėjo, „privalėjome padaryti“, nes iš teritorijos buvo iškastos atliekos, tarp jų ir pavojingos. Galutinės sumos jis nepasakė. Įdomu ir tai, kad nors valdininkas teigė, kad privalėjo įrengti atramas dėl iškastų atliekų, tačiau jau pirmą dieną darbų vietoje buvo pradėti betonuoti poliniai pamatai.

Rugsėjo 1 d. tas pats P. Pachomovas portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad savivaldybės administracija „pamatų Nemuno saloje neprojektavo, bei neįrenginėjo“, o takų įrengimą užsakė iš rangovo „Kauno švara“. „Rangos sutarčių tarp rangovo „Kauno švaros“ ir jos subrangovų neturime“, – tada nurodė vedėjas.

Pačiam ratui pamatų nereikia. „Kaunas IN“ pirkimo sutartyje nurodyta, kad jis stabilizuojamas balastu, be nuolatinio pamato. Rugsėjo 16 d., montuojant ratą, buvo matyti, kad jis stovi ant balasto ir prie polių nepritvirtintas.

Liepos 28 d., tą pačią dieną, kai prasidėjo gręžimas, UAB „Kauno švara“ neskelbiamos apklausos būdu už 17,4 tūkst. eurų užsakė takų dangas iš UAB „Autokausta“. Atskiros sutarties dėl polių viešųjų pirkimų sistemoje nėra.

„Kas vyksta Kaune“ projekto dokumentų iki šiol nėra gavęs. Dėl savivaldybės atsisakymo juos pateikti redakcija kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri skundą nagrinės lapkričio 3 d.

Komisijos pirmininkė klausė, kodėl nebuvo atlikta poveikio kultūros paveldui analizė, nors ratas stovi UNESCO paveldo sąraše esančioje teritorijoje. T. Metelionis aiškino, kad pagal Žemės įstatymą Kultūros paveldo departamento derinimas būtinas tik nekilnojamiesiems įrenginiams. Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymą apžvalgos ratas, anot jo, yra kilnojamasis daiktas.

Kultūros paveldo departamentas liepos 23 d. raštu suderino tik projekto laidą be polių. Tame pačiame rašte nurodyta, kad teritorijoje planuojamas apžvalgos ratas, todėl poveikio paveldui analizė privaloma.

„Tačiau nepaisant šitų reglamentavimų, tiesiog dėl šventos ramybės, arba jausdami ypatingą atsakomybę už šitą jautrią vietą, su „Kaunas IN“ pasitarus rekomendavome tokią analizę užsakyti“, – sakė direktorius.

VšĮ „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius nurodė, kad galutinė išvada gauta apie rugsėjo 25 d., dar prieš atidarymą. Pasak jo, ji teigiama: ratas „papildo urbanistinį kompleksą“ ir esminio neigiamo poveikio teritorijai nedaro.

Paklaustas, ar prieš įrengiant polius buvo atlikti geologiniai tyrimai, T. Metelionis į klausimą tiesiogiai neatsakė. Jis vėl priminė, kad Statybos inspekcija aplinkybes tyrė du kartus. Viešųjų pirkimų duomenimis, geologinių tyrimų subteikėja prie takų projektavimo sutarties pridėta liepos 31 d., kai poliai jau buvo pradėti gręžti.

T. Stankevičiaus teigimu, per pirmąsias tris savaites ratu pasinaudojo 14 500 žmonių. Vidutinė bilieto kaina su PVM siekia apie 10 eurų, o iš viso parduota bilietų už beveik 150 tūkst. eurų. Per metus „Kaunas IN“ tikisi bent 100 tūkst. lankytojų. Tiek, anot direktoriaus, reikia, kad būtų galima kalbėti ne tik apie veiklos sąnaudų padengimą, bet ir apie investicijos atsipirkimą.

Ratas, pasak T. Stankevičiaus, techniškai gali būti perkeltas per savaitę ar dvi. Tačiau po kiekvieno perkėlimo jį vėl turi patikrinti tarptautiniai „TÜV Nord“ inspektoriai, todėl perkelti ratą būtų svarstoma tik tada, kai paaiškės dabartinės vietos rezultatai.

Komisijos narė Vaida Pranarauskaitė (LVŽS) klausė, kodėl pasirinktas tik 45 m aukščio ratas, kai Rygoje ir Taline stovi aukštesni. T. Stankevičius atsakė, kad rato kaina su kiekvienu metru auga eksponentiškai, o ratas pirktas iš savivaldybės įnašo į „Kaunas IN“.

Pagal viešųjų pirkimų sistemoje paskelbtą sutartį „Kaunas IN“ ratą perka už 4,61 mln. eurų. Savivaldybės atstovai viešai yra minėję mažesnę sumą – [savivaldybės atstovų įvardyta suma, kas ir kur ją pasakė].

Anot T. Stankevičiaus, ratas niekada nebuvo kuriamas kaip pagrindinis turistų tikslas. Jis turėtų prailginti svečių viešnagę Kaune bent keliomis valandomis.

V. Pranarauskaitė taip pat klausė apie komunikaciją ir skubą. „Buvo iš esmės net meluojama. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad numatyta tik takų danga“, – sakė ji. Politikė priminė, kad kolegei Audronei Jankuvienei paklausus, ar vieta jau numatyta, atsakyta „bus laikas, sužinosit“. Ji paminėjo matytą portalo „Kas vyksta Kaune“ dokumentinį filmą „Visvaldo ratas“. Pasak politikės, iš jo matyti, kad poliai „bandoma nuslėpti“, o tik vėliau paaiškėja, kad juos užsakė savivaldybė.

T. Metelionis atsakė, kad viešajame pirkime vienas svarbiausių kriterijų šalia kainos buvo pristatymo terminas. Pasak jo, iš dviejų dalyvių laimėjo tas, kuris ratą pažadėjo pagaminti per šešis mėnesius, nors kitas pasiūlymas buvo kiek pigesnis. Vietos neįvardijo, nes galutinis sprendimas dar nebuvo priimtas.

„Man asmeniškai taip pat keista, kodėl toks didžiulis susidomėjimas būtent tais 52 poliais, tarsi savivaldybei buvo kažkokia pareiga aiškintis iš anksto“, – sakė direktorius. Jis teigė, kad savivaldybė vienu metu vykdo apie 200 statybos projektų ir apie polius ar atramines sienutes paprastai neskelbia. Kartu pripažino, kad „komunikuoti turbūt visada galima geriau“ ir galbūt buvo padaryta klaidų.

V. Pranarauskaitė atkreipė dėmesį, kad pirkimo sąlygas nustatė pati savivaldybė. Žinant, kad artėja ruduo ir žiema, terminą, anot jos, buvo galima prailginti.

Posėdžio pabaigoje komisija paprašė savivaldybės administracijos ir „Kaunas IN“ pateikti sutartis, darbų priėmimo ir apmokėjimo dokumentus bei visas projektų versijas. T. Metelionis sutiko juos surinkti, nors, pasak jo, dalis dokumentų yra vieši.

Daugiau skaityti apžvalgos rato tema galima čia.