Liepos 30 d.
Kauno miesto savivaldybė nusprendė nutraukti 1,13 mln. Eur (su PVM) vertės tarptautinį konkursą informavimo ir viešinimo spaudoje paslaugoms pirkti. Savivaldybė tokį sprendimą priėmė motyvuodama, neva kitaip nebūtų užtikrinama veiksminga konkurencija ar būtų racionaliai panaudojamos lėšos, tačiau prieš tai atsisakė atsižvelgti į tiekėjų pastabas, kuriomis buvo siekiama praplėsti konkurenciją ir konkursą skaidyti. Su situacija susipažinę asmenys mano, kad konkursai nutraukti, nes pastarųjų konkursų laimėtojas planuoja stoti į kovą dėl Kauno mero posto.
„Kas vyksta Kaune“ anksčiau rašė, jog savivaldybė buvo paskelbusi konkursą spaudos viešinimo paslaugoms, kuriam per trejus metus planuojama skirti iki 1,13 mln. Eur su PVM.
Už šias lėšas planuota pirkti skelbimus ir savivaldybės užsakymu rengiamus straipsnius laikraščiuose bei žurnaluose. Savivaldybė tokį sprendimą priėmė tuo metu, kai spausdintos reklamos rinka Lietuvoje sparčiai mažėja, o reklamos biudžetai vis labiau persikelia į internetą ir kitas medijas.
Klausimų kilo ir dėl tiekėjams keliamų reikalavimų – kai kurių pirkimų pozicijų reikalavimus atitiko tik vienas leidinys.
Pavyzdžiui, Nacionalinio laikraščio priedą Kauno regionui šiuo metu leidžia tik „Lietuvos rytas“, o Kauno regiono laikraščio, leidžiamo ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę ir turinčio bent 10 tūkst. egzempliorių tiražą, reikalavimus atitinka tik „Kauno diena“. Todėl nors konkursas formaliai buvo atviras, dvi svarbios jo dalys buvo apibrėžtos taip, kad rinkoje realiai buvo tik po vieną galimą leidinį.
Liepos 30 d. savivaldybė nusprendė konkursą nutraukti. Tiekėjams skirtame pranešime rašoma, jog sprendimas nutraukti konkursą priimtas dėl dviejų priežasčių: esą pirkimu nebūtų užtikrintas viešųjų pirkimų principas ir perkančiosios organizacijos siekis dėl racionalaus lėšų panaudojimo bei nebus užtikrinta veiksminga konkurencija tarp tiekėjų.
Savivaldybės teiginiai apie neužtikrinamą konkurenciją yra kiek ironiški, nes birželį savivaldybės paskelbtos išankstinės rinkos konsultacijos metu tiekėjai prašė patvirtinti, kad kiekvieną reikalaujamą kategoriją atitiktų bent du realiai veikiantys leidiniai, taip siekiant užtikrinti konkurenciją. Tačiau į šį tiekėjų prašymą neatsižvelgė.
Savivaldybė pabrėžia neatsisakanti poreikio įsigyti informavimo ir viešinimo spaudoje paslaugas, taip pat, ketina konkursą skaldyti, nors anksčiau, to paties paprašius tiekėjams, padaryti nesutiko.
„Įvertinus Pirkimo objekto specifiką, nuspręsta pirkimo objektą suskaidyti pagal atskiras viešinimo priemones ir kiekvienai viešinimo priemonei vykdyti atskirus pirkimus. Toks pirkimo modelis sudarys sąlygas efektyviau organizuoti pirkimus, atsižvelgiant į kiekvienos viešinimo priemonės ypatumus, poreikius ir rinkos specifiką. Pirkimo objekto suskaidymas taip pat gali išplėsti potencialių tiekėjų ratą, tikėtina, bus gauta daugiau pasiūlymų ir padidės galimybė įsigyti paslaugas ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis. Taip pat, Pirkimo suskaidymas sudarys galimybes atskiruose pirkimuose dalyvauti ir viešinimo paslaugų tarpininkams, ir viešinimo priemonių leidėjams“, – rašoma dokumente.
Laikraštis Kauno diena / R. Tenuo nuotr.
„Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės, kodėl anksčiau buvo ignoruojamos tiekėjų pastabos, jeigu galiausiai priimti tokie patys sprendimai, taip pat kiek planuojama skelbti naujų konkursų viešinimo paslaugoms įsigyti, ir kiek tam bus skiriama lėšų. Kai sulauksime savivaldybės atsakymo, publikaciją papildysime.
Beje, neseniai paskelbtą viešinimo paslaugų konkursą nutraukė savivaldybei pavaldi bendrovė UAB „Kauno švara“.
Konkurso techninėje specifikacijoje buvo reikalaujama, kad paslaugų teikėjas pasitelktų Kauno regiono naujienų portalą, turintį ne mažiau kaip 750 tūkst. realių vartotojų per mėnesį, nors visame Kauno mieste ir rajone gyvena apie 400 tūkst. žmonių. Atsakydama į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus bendrovė nurodė, kad procedūros nutrauktos pasikeitus poreikiams ir nustačius, jog įvykdžius pirkimą būtų įsigytas jos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.
Prielaidas apie dalyvavimą rinkimuose kol kas atmeta
Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė viešinimo paslaugas vis dar vykdo pagal anksčiau su bendrove UAB „Point Media“ sudarytą sutartį.
Bendrovės direktorius Šarūnas Jasiukevičius ketina dalyvauti artėjančiuose Kauno mero rinkimuose – liepos 24 d. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD)
Kauno sueigos taryba atrinko 5 pretendentus, kurie dalyvaus partijos atviruose pirminiuose rinkimuose dėl oficialios kandidato į Kauno merus nominacijos. Tarp šių penkių kandidatų yra ir Šarūnas Jasiukevičius. Naujienų agentūra BNS skelbia, kad jis buvo daugiausia Kauno TS–LKD skyrių paramos sulaukęs pretendentas: jo kandidatūrą iškėlė 7 iš 8 skyrių.
Paklaustas, ar nutrauktas konkursas yra susijęs su jo ketinimais rinkimuose mesti iššūkį merui Visvaldui Matijošaičiui, Š. Jasiukevičius atsakė, jog kol kas tai tėra prielaidos.
„Ar tai susiję - negaliu pasakyti. Tai būtų labai didelis spekuliavimas. Tikrai negaliu taip teigti“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė jis.
Agreguotais viešųjų pirkimų sistemos duomenimis, „Point media“ su Kauno miesto savivaldybės administracija ir jos valdoma „Kauno švara“ nuo 2017 metų yra sudariusi dešimt viešinimo, informavimo ir viešųjų ryšių sutarčių, kurių bendra maksimali vertė siekia apie 2,6 mln. Eur.
Didžiausią dalį sudaro savivaldybės administracijos informavimo ir viešinimo spaudoje sutartys, be pertraukų keitusios viena kitą: 2018 metais sudaryta sutartis už 618 tūkst. Eur, 2021 metais už 600 tūkst. Eur, o 2023 metais pasirašyta ir iki šių metų rugsėjo pabaigos galiojanti sutartis jau siekia 900 tūkst. Eur.
„Kauno švara“ tai pačiai agentūrai per šį laikotarpį įsipareigojo skirti iki 384 tūkst. Eur, o trys paskutinės sutartys sudarytos beveik identiškoms, mažos vertės pirkimų ribų neperžengiančioms sumoms po maždaug 48 tūkst. Eur.
Šiuo metu galioja dvi bendrovės sutartys: savivaldybės iki 2026 m. rugsėjo 29 d., „Kauno švaros“ iki 2027 m. gegužės 5 d. Registrų centro duomenimis, vienintelis 2007 metais įregistruotos „Point media“ naudos gavėjas ir savininkas, valdantis 100 proc. akcijų, yra Š. Jasiukevičius.
Šarūnas Jasiukevičius / ELTA, J. Elinsko nuotr.
Dėl informacijos atskleidimo sprendžia teismas
Dar metų pradžioje portalui „Kas vyksta Kaune“ klausiant, kaip 2025 m. pagal sutartį išleisti 260 tūkst. Eur pasiskirstė tarp konkrečių leidinių, savivaldybė atsakė negalinti to atskleisti. Dėl atsisakymo pateikti informaciją, portalo leidėja kreipėsi į teismą.
Kauno miesto savivaldybė teigia, kad ji nėra agentūros ir šios pasitelktų leidėjų sutarčių šalis, todėl tokių duomenų „nevaldo“, o pagal su agentūra pasirašytą sutartį įsipareigojusi neatskleisti komercinės ir finansinės informacijos.
Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į agentūrą „Point Media“ ir paklausė, ar ši sutinka informaciją atskleisti. Agentūra atsakė nesutinkanti.
„Sutikimas atskleisti prašomą informaciją nėra ir nebus duodamas“, – nurodyta agentūros atsakyme.
Susidarė padėtis, kai sprendimą, ką visuomenė gali sužinoti apie viešųjų lėšų panaudojimą, faktiškai priima privati įmonė. Tačiau įstatymai ir teismų praktika sako, kad tiekėjo užrašas „konfidencialu“ perkančiajai organizacijai savaime neįpareigoja – ji pati privalo įvertinti, ar informacija tikrai yra komercinė paslaptis, ir pasverti viešąjį interesą. Be to, visa viešojo pirkimo sutarties kaina ir pati sutartis pagal įstatymą nėra slaptos. Ginčas vyksta tik dėl to, ar gali būti slaptos metinės sumos, faktiškai išleistos savivaldybės veiklai viešinti konkrečiuose leidiniuose apmokant per agentūrą. Jei jos būtų tinkamai deklaruotos VIRSIS sistemoje, tokių klausimų nekiltų.
Yra ir kita aplinkybė. Nors savivaldybė teigia išskaidymo „nevaldanti“, jos pačios turimame tiekėjo pasiūlyme, kuris yra pirkimo dokumentų dalis, surašyti ir įkainiai kiekvienam leidiniui, ir subtiekėjams tenkanti procentinė sutarties dalis. Tikras „nevaldymas“ galioja nebent agentūros vidiniams mokėjimams ir jos daliai – gerokai siauresnei daliai, nei rodo visa apimantis atsisakymas.
Šį ginčą šiuo metu sprendžia Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai. Savivaldybė, be kita ko, teigia, kad jos raštas tebuvo informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių portalui nesukėlė, todėl teisme apskritai neturėtų būti nagrinėjamas.