Seimas svarsto, ar aukcionuose parduoti apleistus sodo sklypus

Tarp siūlymų, kaip panaudoti tokius sklypus – skirti juos žmonėms, kurie dar neatgavo nuosavybės per žemės reformą.

Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) valdomus neužstatytus sodo sklypus nuo šių metų lapkričio parduoti, o apleistus siūlyti atviruose aukcionuose nuo 2028 metų.

Seime pataisos toliau bus svarstomos rudenį, dėl jų paprašyta antikorupcinio vertinimo.

Kaip sakė pataisas pristatęs laikinasis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, pokyčiais siekiama atlaisvinti prekybos sodo sklypais rinką – nenaudojamus ir apleistus sklypus parduoti tiems, kas juos tvarkys ir naudos.

„Šiuo metu galima sodo sklypus suformuoti ir išsinuomoti ar įsigyti iš valstybės tik tiems gyventojams, kuriems sklypai buvo suteikti steigiant sodininkų bendrijas, bet jeigu žmogus nesitvarko dokumentų dėl sklypo suformavimo, jokių galimybių leisti kitiems žmonėms tokius sklypus įsigyti ir įveiklinti visiškai nėra“, – aiškino ministras.

Pataisomis gyventojams būtų leista iki 2028 metų susitvarkyti savo sodų sklypų dokumentus.

„Žmonės per pusantrų metų dar turės ateiti į NŽT. Jeigu ateis ir pradės procesą, užbaigs jį, o jeigu neateis, tada NŽT sklypus paleis į aukcioną“, – aiškino ministras.

Pasak jo, pokyčiai palies sodo sklypus ne miestų teritorijoje, o periferijoje.

„Miestuose nėra labai likę tų sodų sklypų, miestuose esantys sodai seniai yra urbanizuoti, čia kalbame labiau apie sklypus, kurie yra realiai sodų bendrijose, kurie iš principo vis dar yra sodo bendrijos“, – aiškino jis.

Pasak K. Žuromsko, NŽT yra perėmusi 891 neužstatytą sodo sklypą, bet jų negali realizuoti, o pardavusi gautų apie 7,5 mln. eurų.

Tuo metu Juridinių asmenų registre yra 1358 sodininkų bendrijos, kuriose suformuota 3,63 tūkst. neprivatizuotų ir nenaudojamų sodų sklypų. Juos pardavus, ministro teigimu, būtų galima gauti daugiau negu 20 mln. eurų.

„Aušrietis“ Artūras Skardžius pabrėžė, kad pataisos naudingos „desovietizuojant kolektyvinius sodus“.

„Reikia jau pagaliau išbristi iš to sovietinio palikimo, kada sovietų valdžia, siekdama neleisti jos piliečiams praturtėti, suvarė visus į vadinamuosius sodus, leido statytis 45 kvadratinių metrų statinius ir ne didesnius, ir paliko tokį reliktą, pusiau sodas, pusiau gyvenamoji teritorija“, – kalbėjo A. Skardžius.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, ar nebus piktnaudžiavimo atvejų, jei sklypus įsigis verslas ir užsiims veiklomis, kurios nebūdingos sodų bendrijoms.

„Ar nebus piktnaudžiavimo atvejų, kai nusiperka verslas, vykdo veiklas, o keliai (sodo bendrijų – BNS) siauri, infrastruktūra nepritaikyta – daug problemų. Ar bus galimybė pasikeisti paskirtį, kitokiomis veiklomis užsiimti, kas nebūdinga sodų bendrijose? Ar bus kokios nors apsaugos? – klausė jis.

K. Žuromskas teigė, kad sodų mėgėjų sklypuose kitokių veiklų neturėtų būti, tačiau pažymėjo, kad sprendimus priima savivaldybės.

„Ar neatsiras parduotuvių, kokių nors sporto centrų ir taip toliau, tai dažniausiai teritorijų planavimo dokumentai nenumato tokių veiklų sodų bendrijose. Manau, kad tai nebūtų įmanoma realiai, tačiau jeigu savivaldybės pačios tam tikras teritorijas numatytų konvertuotis ir užsiplanuotų tai teritorijų planavimo dokumentuose, tada taip, bet kalbėtume apie visos teritorijos konversiją, reikėtų spręsti klausimus dėl infrastruktūros: kelių, apšvietimo ir taip toliau“, – teigė ministras.

Tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jeroslavas Narkevičius siūlė svarstyti galimybę apleistus ir nenaudojamus sklypus skirti tiems žmonėms, kurie dar neatgavo savo žemės.

„Tai yra žemės reformos pabaiga. Tai reiškia, žemės grąžinimas savininkams. Jeigu ten yra laisvi sklypai, reikėtų pirmumo teise tais sklypais atsiskaityti su tais žemės savininkais, kuriems dar neatstatyta žemė“, – pareiškė jis.

Liberalas Simonas Gentvilas piktinosi tokiomis ministerijos inicijuotomis pataisomis. Pasak jo, sodų bendrijose dėl to galėtų padaugėti gyvenamųjų namų be statybos leidimų.

„Pasakymas, kad dabar privatizuosime ir gaus čia valstybė kažkiek milijonų, bet pasižiūrėkite, į kokį Šanchajų perkeltine prasme įstumsime tuos gyventojus – be asfaltuotų kelių, be nuotekų“, – kalbėjo jis.

S. Gentvilas siūlo leisti savivaldybėms investuoti, perplanuoti teritorijas, kuriose yra sodų bendrijos.

„Ar kada nors susimąstėte, kodėl Verkiuose stovintis sodų bendrijos namas yra perpus pigesnis negu už tvoros stovintis gyvenamasis namas? Dėl to, kad savivaldybės neinvestuoja į kelius, į apšvietimą, į bendrąsias želdynų erdves“, – svarstė jis.