Šalis sensta ir traukiasi: ekspertai numato ryškius demografinius pokyčius

Iki 2100 metų Lietuva gali netekti maždaug ketvirtadalio gyventojų. Ekspertai įspėja: visuomenė sens, darbingo amžiaus žmonių mažės, o demografinė piramidė vis labiau primins urną.

Kokia situacija yra dabar? Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 887 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tai buvo 4 tūkst. arba 0,1 proc. mažiau negu 2025 m. pradžioje.

„Per pastaruosius dvidešimt metų nuolatinių gyventojų skaičius nuosekliai mažėjo iki 2022 m. ir nuo 2023 m. ėmė didėti dėl teigiamos neto tarptautinės migracijos.

Šiuo metu nuolatinių gyventojų skaičius yra 468 tūkst. (13,9 proc.) mažesnis negu 2005 m. pradžioje“, – tokius duomenis pristatė Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulytė-Šukevič per Seimo pirmininko Juozo Oleko surengtą konferenciją „Lietuvos demografinė politika: tradicija ir perspektyvos“.

Pasak VDA direktoriaus pavaduotojos, nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį nuo 2025 m. pradžios lėmė neigiama natūrali gyventojų kaita bei tarptautinės migracijos srautų pokyčiai. Šiuo laikotarpiu mirusiųjų skaičius buvo nuo 10 tūkst. iki 24 tūkst. didesnis negu gimusiųjų.

„Iki 2019 m. iš šalies emigravusių gyventojų skaičius viršijo imigruojančių skaičių. Tačiau didėjantis atvykusių iš Vidurio Azijos valstybių bei nuo 2022 m. atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius lėmė teigiamą tarptautinę neto migraciją. Tai yra daugiau žmonių imigravo, negu emigravo. Tai lėmė skaičiaus padidėjimą 2022-2025 metais“, – teigė I. Masiulytė-Šukevič.

VDA ekspertė pažymėjo, kad mažėja vaikų, darbingo amžiaus gyventojų dalis bei auga vyresnio amžiaus gyventojų dalis.

2026 m. pradžioje apie 21,5 proc. nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę asmenys.

„Vyresnio amžiaus gyventojų struktūra nuolat didėja. Vaikų iki 15 m. amžiaus procentas nuo visų gyventojų mažėja. Šalies demografinė piramidė, atspindinti gyventojų struktūrą pagal amžių ir lytį, vis labiau įgauna formą, būdingą besitraukiančioms populiacijoms, kuriose suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina kartų kaitos ir išlieka mažesnis negu 2,1 vaiko vienai moteriai“, – konstatavo I. Masiulytė-Šukevič.

Pasak pranešėjos, demografinė piramidė rodo mažėjantį vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų dalį bei augančią vyresnio amžiaus gyventojų dalį. Ji neturi plataus pagrindo ir tai yra būdinga senstančią populiaciją turinčioms šalims.

VDA duomenimis, 2025 m. pradžioje vaikų iki 15 m. amžiaus buvo 8 proc. daugiau negu pagyvenusių žmonių. 100 vaikų teko 93 pagyvenę žmonės. 2026 m. pradžioje šitas rodiklis sudarė 148 pagyvenę žmonės – 100 vaikų.

„Per pastaruosius 20 m. Lietuvos visuomenė patyrė gana sparčius demografinius senėjimo procesus. Šiuos procesus lėmė mažas gimstamumas ir specifinė Lietuvos demografinė struktūra“, – apibendrino I. Masiulytė-Šukevič.

VDA duomenimis, 2025 m. yra vienas iš mažiausių fiksuojamas gimusiųjų skaičius – 17,5 tūkst., tai yra apie 8,4 proc. mažiau negu 2024 m. Per pastaruosius 20 m., nepaisant trumpalaikių svyravimų, dėl specifinės gyventojų struktūros, mažėjančio reproduktyvaus amžiaus moterų skaičiaus, gimstamumas išlieka žemas.

Išankstiniais duomenimis, 2025 m. gimusių kūdikių buvo 12 tūkst. mažiau negu 2005 m. Praeitais metais Lietuvoje mirė 27,5 tūkst. asmenų. Šitas skaičius buvo panašus į 2024 metus. Per pastaruosius 20 m., nepaisant trumpalaikių svyravimų, dėl COVID-19 padidėjusio mirtingumo mirtingumas išlieka gana aukštas.

Gimstamumas neužtikrina natūralios kartų kaitos Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje kito nuo 1,29 (2005 m.) iki 1,11 (2024 m.). Palankiausią demografinę pusiausvyrą užtikrinanti kartų kaitą yra, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1.

VDA ekspertė atkreipė dėmesį, kad vidutinis gimdančių moterų amžiaus nuo 2005 m. nuosekliai didėjo. 2005 m. vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius siekė 24,8 m., vidutinis gimdančių moterų amžius buvo 27,5 m. Tuo metu, 2024 m. vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius padidėjo iki 28,7 m., o vidutinis gimdančių amžius – iki 30,3 metų.

2024 m. vyrų vidutinė tikėtino gyvenimo trukmė buvo 73 m., o moterų – 81,6 m. 2005 m. šie rodikliai buvo atitinkamai – 65,2 m. vyrams ir 77,5 m. moterims. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtino gyvenimo trukmės 2004 m. sudarė 8,6 m., o 2005 m. – daugiau kaip 12 metų.

Išankstiniais VDA duomenimis, iš šalies 2025 m. emigravo 28,5 tūkst. asmenų. Šitas skaičius buvo šiek tiek mažesnis negu 2024 metais.

Lietuvos Respublikos piliečiai daugiausiai išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją.

Išankstiniais duomenimis, 2025 m. į Lietuvą imigravo daugiau kaip 44 tūkst. asmenų. Tai buvo 13,8 proc. mažiau negu prieš metus.

Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Uzbekistano, Baltarusijos. VDA duomenimis, per pastaruosius 20 m. padaugėjo į šalį įmigruojančių darbingo amžiaus vyrų skaičius.

Taip pat išaugo atvykstančių vyresnio amžiaus moterų skaičius. Daugiausiai Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Airijos. 2025 m. į Lietuvą grįžo gyventi daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.

Tai buvo beveik 41 proc. visų migrantų. 2025 m. iš šalies išvyko beveik 10 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir apie 15 tūkst. užsienio šalių piliečių.

Išankstiniais VDA duomenimis, 2025 m. buvo įregistruota 13 tūkst. santuokų ir 7 tūkst. ištuokų. Susituokė 169 poromis daugiau, o išsituokė 92 poromis mažiau negu 2024 metais.

Pasak konferencijos pranešėjos, nuo 2021 m. santuokų ir ištuokų skaičius nuosekliai mažėja.

VDA kartu su Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro atstovais parengė 2026-2100 m. gyventojų skaičiaus Lietuvoje prognozes.

Įvertinę 12 skirtingų gimstamumo, mirtingumo, emigracijos scenarijų – nuo optimistinio iki pesimistinio buvo pasirinktas ir labiausiai tikėtinas scenarijus. Ekspertai konstatavo, kad prognozuojamu 2026-2100 m. laikotarpiu nuolatinių gyventojų skaičius šalyje lėtai mažės.

Remiantis pagrindiniu labiausiai tikėtinu scenarijumi, 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens 2 mln. 680 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tai yra 210 tūkst. arba 7,3 proc. mažiau negu 2025 m. pradžioje.

Atitinkamai 2075 m. Lietuvoje gyvens apie 2 mln. 389 tūkst. gyventojų , o 2100 m. pradžioje – 2 mln. 152 tūkst. gyventojų. Tai yra apie 25,5 proc. mažiau negu 2025 m. pradžioje.

„Remiantis labiausiai tikėtinu demografinių prognozių scenarijumi, iki 2100 m. bendras Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažės, o šalies demografinė piramidė, atspindinti gyventojų skaičiaus pokyčius pagal lytį ir amžių, vis labiau primins urnos formą.

Urnos formos demografinės piramidės yra būdingos besitraukiančioms populiacijoms, kuriose suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina kartų kaitos, mažėja jauno ir vidutinio amžiaus gyventojų dalis bei didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis“, – teigė I. Masiulytė-Šukevič.

Ekspertai prognozuoja, kad susiformavusi nepalanki gyventojų struktūra lems gyventojų skaičiaus mažėjimą ir gyventojų amžiaus struktūros kaitą ateinančius dešimtmečius.

„Prognozuojama, kad išliks neigiama natūrali gyventojų kaita, ir toliau mažės darbingo amžiaus gyventojų ir reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius, didės pagyvenusių asmenų dalis. Neigiamą natūralų prieaugį iš dalies kompensuos teigiama teigiamas tarptautinės neto migracijos balansas“, – teigė I. Masiulytė-Šukevič.

Taip pat prognozuojama, kad 2050 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė bus apie 85,6 m., vyrų – 78,2 meto. 2100 m. vidutinė moterų tikėtina gyvenimo trukmė bus 91 m., o vyrų – daugiau kaip 84 metai.

2027 m. numatoma prognozių peržiūra.