Pusė šalies gyventojų jau susidūrė su sukčiais: balandį tikimasi naujos bangos

Daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų šiemet yra sulaukę finansinių sukčių skambučių arba žinučių, rodo naujausia apklausa. Ekspertai sako, kad sukčiai gali suaktyvėti balandį, kai gyventojai atsiims antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus.

Banko „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė teigia, kad balandį padaugės sukčių bandymų išvilioti pinigus.

„Įsigalioję antros pensijų pakopos pokyčiai tampa ryškiu masalu nusikaltėliams, kurie taikosi į kaupimą pensijai nutraukusių žmonių pinigus: nuo metų pradžios su sukčių atakomis jau susidūrė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Labai tikėtina, kad tokių atakų balandį, kai sąskaitas pasieks atsiimta dalis sukauptų lėšų, turėsime daugiau“, – pranešime teigė Ž. Augonė.

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus atstovas Lukas Jablonskas BNS teigė, kad sukčiai suaktyvėja, kai vyksta pokyčiai, yra neaiškumų.

„Sukčiai klesti ten, kur yra pokyčiai, neaiškumai ir emocinis spaudimas. Todėl pereinamieji laikotarpiai – nuo pensijų reformų iki geopolitinių krizių – jiems tampa idealia dirva naujoms „investicinėms“ schemoms. Ne išimtis ir pensijų reforma. Beje, įvairių institucijų ir finansų įstaigų įspėjimai, kad ja naudosis sukčiai, pasirodė pensijos reformos pradžioje“, – komentare teigė L. Jablonskas.

„Kai keičiasi reguliacinė aplinka ar makroekonominė situacija, žmonėms kyla klausimų ir jie ne visada gauna aiškius atsakymus. Kažkuriam laikui susidaro savotiškas informacijos vakuumas ir sukčiai siekia užpildyti jį savo versijomis. Be to, žmonės ieško patarimų. Nežinomybė skatina ieškoti „ekspertų“, o sukčiai įtikinamai apsimeta finansų konsultantais“, – pridūrė jis.

L. Jablonskas įspėjo, kad bandydami išvilioti pinigus sukčiai apsimetinės institucijų ar bankų atstovais.

„Labiausiai tikėtinos klasikinės sukčiavimo schemos, kai sukčiai apsimeta valstybės institucijų, teisėsaugos, bankų ar telekomunikacijų bendrovių atstovais ir įvairiais pretekstais mėgina išvilioti žmonių asmens ar prisijungimo duomenis, arba paskatinti pervesti pinigus. Taip pat labai tikėtina, kad jie atakuos telefono skambučiais, siūlydami neva patrauklias investicijas – esą be rizikos ir su didele grąža“, – teigė jis.

„Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad finansinių sukčių skambučių dažniau sulaukia turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didžiausias pajamas ir Vilniaus miesto gyventojai. Jauniausio amžiaus ir mažiausių pajamų asmenys dažniau teigia nesulaukiantys sukčių skambučių.

Planuojantys atsiimti lėšas iš antros pensijų pakopos paklausti, ar jaučia sukčiavimo grėsmę dėl atsiimamų lėšų, 83 proc. atsakė neigiamai. Beveik pusė jų – 45 proc. – jaučiasi ramiai, nes mano, kad turi pakankamai informacijos apie apgavystes. Sukčiavimo grėsmę jaučiantys nurodė 17 proc. apklaustųjų.

Anot Ž. Augonės, sukčiai dažniausiai stengiasi paveikti žmones tiek per asmeniškumus, tiek spaudžiant veikti kuo greičiau, tiek išnaudojant technologijų naujoves.

„Pagrindinis tokio spaudimo tikslas – priversti žmogų skubiai priimti svarbų sprendimą, jam nesuteikiant laiko patikrinti informaciją. Bankai, oficialios institucijos to niekada nedaro: jos neskubina žmonių“, – teigė banko atstovė.

Ji įspėjo, kad būtina būti atsargiems ir socialiniuose tinkluose: „Jei kažkas atrodo pernelyg gerai, kad tai būtų tiesa, labai tikėtina, jog tai – sukčių pinklės“.

Lietuvos banko atstovas pabrėžė, kad būtina baigti pokalbį telefonu tik kilus įtarimui.

„Kilus bent menkiausiam įtarimui – dėti ragelį. Čia plačiąja prasme: nekalbėti, nespausti ant nežinomų nuorodų laiškuose ir SMS žinutėse“, – sakė jis.

Gyventojų apklausą vasario mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, pernai Lietuvoje užblokuota daugiau kaip 13 mln. sukčių skambučių – 55 proc. daugiau nei užpernai.

„Tai, kad pavyksta užblokuoti vis daugiau sukčiavimo bandymų, nereiškia, jog problema mažėja. Priešingai – sukčiai tampa vis aktyvesni ir nuolat prisitaiko prie naujų saugumo priemonių“, – pranešime teigė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Didelės įtakos išaugusiam užblokuotų skambučių skaičiui turėjo nuo praėjusių metų spalio operatorių pradėtos taikyti papildomos filtravimo priemonės. Jos leidžia apgaulingus skambučius atpažinti ir sustabdyti dar prieš jiems pasiekiant vartotojus.

Pernai operatoriai užblokavo 5,73 mln. žinučių su nuorodomis į žalingus puslapius – 25 proc. daugiau. Jos filtruojamos pagal RRT nustatytus kriterijus, leidžiančius jas aptikti dar prieš pasiekiant vartotojus.

Viena populiariausių sukčiavimo schemų išlieka apsimetimas telekomunikacijų bendrovių darbuotojais. Tokie skambučiai sudaro apie pusę visų atvejų: gyventojams teigiama, kad baigiasi jų paslaugų sutartis, ir raginama ją „pratęsti“ pateikiant asmens duomenis. Kita dažna schema – pranešimai apie neva užblokuotas banko sąskaitas, įtartinus mokėjimus ar „pelningas investicijas“, kuriais siekiama išvilioti gyventojų finansinius duomenis.

RRT duomenimis, 67 proc. apie sukčiavimo bandymus pranešusių gyventojų nurodė, kad sukčiai kreipėsi rusų kalba arba netaisyklinga lietuvių kalba.

Kaip rašė BNS, nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas, visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams lėšos bus pervestos balandį.

Iki kovo pradžios jau 49,3 tūkst. žmonių pasitraukė iš sistemos arba atsiėmė 25 proc. lėšų – tai sudaro apie 3,5 proc. visų maždaug 1,4 mln. antros pakopos sistemos dalyvių, o jiems lėšos išmokamos per 30 dienų.