Prezidentas patvirtino: Kaišiadorių rajone numuštas rusiškas „Gerbera“ dronas

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Kaišiadorių rajone antradienio naktį buvo numuštas Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas atakuoti Ukrainą, bet nukrypo nuo kurso.

„Šiuo metu, pagal esamą informaciją, tai buvo „Gerbera“ tipo dronas“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio trečiadienį sakė G. Nausėda.

Pasak jo, „veikiausiai tai nebuvo sąmoningas veikimas prieš Lietuvą“.

„Veikiausiai tai buvo Rusijos dronas, kuris buvo skirtas Ukrainai, Ukrainos elektroninės kovos priemonėmis nukreiptas nuo kurso ir patekęs į mūsų šalies teritoriją, kurioje jis ir buvo numuštas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis perspėjo, kad panašūs incidentai gali kartotis, o siekiant juos atremti tobulinti reikėtų dar virš užsienio šalių skrendančių dronų atpažinimą.

„Vilnius yra netoli sienos, ir, be jokios abejonės, nustatę, detektavę galėtume ir turėtume priemonių sunaikinti dronus ar kitus skraidančius objektus“, – sakė prezidentas.

„Iš tikrųjų integruotos oro gynybos prasme mes pasistūmėjame į priekį, taip, vis dar pasitaiko incidentų, kurie kartais kelia pyktį, kartais kelia šypseną, kaip antai tas nelemtas incidentas su paukščiais. Iš tikrųjų norisi, kad rizika žmonių gyvybėms būtų kiek galima labiau minimizuota“, – pabrėžė šalies vadovas.

Pasak jo, Lietuvai reikalinga turėti ir alternatyvias bepiločių numušimo priemones, nes sunaikinti juos naikintuvais nėra efektyvu.

„Dronų skaičius gali būti ir didesnis, jie gali skristi keletą vienu metu ir visus juos numušti raketomis yra tikrai pakankamai sudėtingas reikalas, ne tai, kad sudėtingas technine prasme, bet tai yra brangus reikalas. Noriu pasakyti, kad žmonių gyvybė mums yra gerokai brangesnė. Bet jeigu to reikės, bus numušama tiek, kiek reikės numušti“, – nurodė jis.

Prezidentas tikino keliantis klausimą Krašto apsaugos ministerijai, kaip greitai ji judės įgyvendindama alternatyvias bepiločių numušimo priemones, nes „oro gynyba toli gražu nereiškia tik skraidančių naikintuvų, kurie numušinėja skraidančius objektus raketomis“.

Anot G. Nausėdos, saugumo situacija nėra „dramatiškai pasikeitusi nei į vieną, nei į kitą pusę“, o didžiausias Rusijos dėmesys sutelktas karui Ukrainoje.

„Ir tam yra skiriami didžiuliai resursai. Maža to, tie resursai senka, ypatingai gyvosios jėgos resursai, todėl šiandien kalbama apie tai, kad Rusija, tikėtina, paskelbs mobilizaciją“, – aiškino jis.

Prezidentas pabrėžė, kad didelės apimties masyvi operacija prieš NATO valstybes šiandien ir artimiausius metus nėra svarstoma.

„Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tam tikrų incidentų, provokacijų, sabotažo aktų, taip pat pasinaudojant tas false flag (liet. netikrų vėliavų – BNS) operacijos pobūdžiu, gali būti organizuojami, apie tai aš įspėjau dar prieš keletą mėnesių, kalbėdamas apie tai, kad kyla tam tikros papildomos rizikos mūsų kritinės infrastruktūros objektams, reikia pasirūpinti jų saugumu“, – pabrėžė jis.

Be kita ko, G. Nausėda tikino blogai vertinantis gyventojų informavimą apie drono incidentą, kai drono trajektorijoje buvusiose savivaldybėse buvo paskelbtas geltonas pavojaus lygis, o ne raudonas, kurio metu raginama vykti į priedangas.

„Blogai vertinu (gyventojų informavimą – BNS), galiu atsakyti trumpai, taip neturi būti, nes tai tikėtina tikrai buvo dronas, kuris po to judėjo rytų kryptimi. Taip, mes galime ginčytis, koks jau buvo jo greitis, ar tikrai jis galėjo taip greitai skristi, bet tai yra antriniai klausimai“, – tikino jis.

„Jis kėlė realų pavojų ir tokiais atvejais įspėjimas turi būti nedelsiamas. Mes tikrai stengiamės ir aš šiandien labai aiškiai indikavau, kad privalome kaip galima daugiau žinoti apie galimą dronų judėjimo trajektoriją ir daugiau žinoti apie tai, kas vyksta Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva stengiasi saugoti kritinius objektus, tačiau norėtų, jog apsaugotų objektų būtų daugiau.

„Stengiamės saugoti tuos objektus, kurių žala multiplikuotųsi ir kur padaryta žala galėtų turėti labai reikšmingų ir labai tokių, sakyčiau, tragiškų padarinių mūsų infrastruktūros veikimui“, – sakė jis.

„Labai norėčiau, kad visi objektai Lietuvoje būtų apsaugoti, bet turime kariuomenę tokią, kokią turime, turime kariuomenės kitas funkcijas, kitus tikslus ir prioritetus, kurie taip pat turi būti vykdomi ir todėl stengiamės ieškoti optimalaus santykio tarp tų pajėgumų, kuriuos saugome, ir tų pajėgumų, kuriuos turime. Dėl šio konkretaus atvejo, testo neišlaikėme“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda taip pat akcentavo, kad Lietuva turi išnaudoti laiką, kad būtų geriau pasirengusi atremti ne tik atskirų dronų judėjimą, bet ir didesnį bepiločių skaičių vienu metu.

„Šiandien reikia pripažinti, kad NATO naikintuvai, NASAMS sistemos, kurios taip pat dengia dalį Lietuvos teritorijos (...) yra pagrindinis būdas tokius dronus naikinti, bet norime, kad ateityje atsirastų daugiau papildomų pajėgumų, daugiau, sakyčiau, tokių žmonių grupių, kurios būtų mobiliai išsidėsčiusios Lietuvos teritorijoje, ypač palei sieną, kurie galėtų naudoti ir trumpo nuotolio oro gynybos sistemas ir sėkmingai tuos dronus naikinti“, – nurodė jis.

Tačiau prezidentas pabrėžė, kad pagrindo tikėtis ne pavienių dronų, o didesnio bepiločių skaičiaus – nėra.

„Šiandien tai yra vienas iš plačiausių vertinimo klausimų, kas atsitiktų, jeigu būtų dronų spiečius. Kol kas tam nematau prielaidų štai dėl ko. Jeigu tai būtų dronų spiečius, veikiausiai kalbėtume apie labai tikslingą ataką šiuo atveju prieš Lietuvą, nes paprastai taip nebūna, kad jeigu dronas nukrypsta nuo savo trajektorijos ir pradeda judėti priešiška kryptimi, kad atsirastų eilė tokių dronų, kurie judėtų lygiai tokia pačia kryptimi dezorientuoti ir laikytųsi drono spiečiaus“, – tikino G. Nausėda.

BNS rašė, kad antradienio naktį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.

Bepiločiui skrendant per Lietuvos teritoriją, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai apie tikėtiną oro pavojų.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje per pastaruosius mėnesius buvo skelbiami pranešimai apie galimą oro pavojų, tačiau dronas virš šalies dangaus numuštas pirmą kartą. Anksčiau tai padaryta Latvijoje ir Estijoje.

Pastarąjį kartą daliai pietryčių Lietuvos gyventojų apie galimą oro pavojų pranešta praėjusį sekmadienį, bet vėliau nustatyta, jog tai įvyko radarams fiksavus paukščių būrį.

Anksčiau tą pačią dieną tarnybos ties Varėna taip pat fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį galbūt patekusį objektą, galimai atskridusį iš Baltarusijos. Dėl šio įskridimo oro pavojus Lietuvoje nebuvo paskelbtas, argumentuojant duomenų trūkumu.