Pareigūnai ragina grįžti prie ankstesnių pažadų dėl algų, žada jungtis prie kultūrininkų protestų

„Mūsų reikalavimai, kaip ir kalbėjome, grįžti prie pirmojo statuto pakeitimo projekto. Antras dalykas – atsižvelgti į statutinių įstaigų papildomą poreikį dėl finansavimo, dėl darbo užmokesčio kėlimo“, – ketvirtadienį BNS surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkė Ineta Kursevičienė tikino, jog nevykdant reikalavimų „atsakas bus labai paprastas“.

„Lapkričio gale bus didžiulis protestas, nes mes streikuoti negalim, bet mes rasim priemonių pasitarę su kultūrininkais, kaip tą protestą padaryti tokį efektyvų, kad tikrai mažai nepasirodytų“, – kalbėjo ji.

Kultūros bendruomenė ir ją palaikantys sektoriai yra paskelbę protesto mėnesį „Mes esame kultūra“, jį užbaigs lapkričio 21 dieną Vilniuje vyksianti akcija, kurioje, anot organizatorių, su sunkiąja technika įsipareigojo dalyvauti žemės ūkio atstovai.

NPPSS yra skelbusi, dar prieš kelis mėnesius buvo siūloma pareigūnų darbo užmokestį kelti keliais etapais: per tris metus kasmet pareigūnų algų koeficientus didinti 7 procentais.

Policijos generalinis policijos komisaras Arūnas Paulauskas dar trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete teigė, jog šis bei kiti pažadai sustabdė pareigūnų išėjimą iš tarnybos.

Taip pat buvo planuota nustatyti, kad nuo kitų metų priedas už stažą negali viršyti 30 proc. pareiginės algos, o pareigūnams, kurių stažas yra 25 ir daugiau metų, priedas už jį didinamas iki 30 proc. pareiginės algos.

Nuo 2027 metų pradžios buvo siūloma nustatyti 20 proc. priedą pareigūnams, kurių tarnybos stažas yra nuo 15 iki 20 metų, o tiems, kurių stažas yra nuo 21 iki 24 metų, šis priedas kasmet turėjo didėti 2 proc., tai yra nuo 22 iki 28 procento.

Taip pat žadėta 400 eurų mėnesinė kompensacija pareigūnams, tarnaujantiems 25 metus ar ilgiau.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projekte numatyta 300 eurų kompensacija už ilgalaikę tarnybą. Kompensacija kas mėnesį bus mokama pareigūnams, ištarnavusiems 25 metus.

2026 metais statutinių pareigūnų atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai turėtų augti 110 eurų, tai yra 5 procentais.

Taip pat numatyta didinti darbo užmokesčio bazinį dydį ir minimalius pareiginės algos koeficientus. Tam planuojama papildomai skirti daugiau kaip 6 mln. eurų.

2026 metų biudžeto projekte visai vidaus reikalų sistemai planuojama skirti 1,07 mlrd. eurų.

Tui metu L. Soščekienės teigimu, kitų metų biudžete gali trūkti mažiausiai 150 mln. eurų. Policijos pareigūnams reikalinga per 46 mln. eurų, ugniagesiams – beveik 16 mln. eurų, pasieniečiams – daugiau nei 15 mln. eurų.

Be kita ko, dar 50 mln. eurų reikėtų pareigūnų aprūpinimui karinio standarto įranga bei 55 mln. eurų vidaus tarnybos statuto projekto įgyvendinimui.

L. Soščekienės tvirtina, kad finansavimas neturėtų priklausyti nuo politikų malonės.

„Tiek mūsų federacija, tiek kolegos ne kartą siūlė ir vienai, ir kitai Vyriausybei galų gale nuspręsti dėl tinkamo pareigūnų finansavimo, skirti tam tikrą procentą nuo bendrojo vidaus produkto, kad būtų tokia pat sistema kaip krašto apsaugai“, – sakė ji.

I. Kursevičienė teigė, jog itin sunku sprendimų priėmėjams paaiškinti, jog vidaus saugumas yra neatsiejamas nuo išorės saugumo.

„Šiandien kiekvieną Seimo narį pasiekė laiškas nuo policijos pareigūnų, nuo ugniagesių, nuo pasieniečių, nuo muitinės darbuotojų. Kreipėmės mes į Seimo narius, kad jie atliktų savo pareigą. Tautos balsas, duok Dieve, kad nueitų į tą ausį, kad mus išgirstų, kitu atveju mes stovėsim gatvėje tiek, kiek reikės“, – kalbėjo ji.

Dėmesį į pareigūnų algas atkreipė ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė bei pasieniečių profesinės sąjungos atstovas Rimantas Liepa.

Pastarojo teigimu, nevertinama, jog taupoma valstybės saugumo sąskaita, nes 10–15 proc. krašto apsaugos sistemos sudaro pasieniečiai bei Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai.

Tuo metu L. Daujotaitė atkreipė dėmesį, kad muitinė atsidūrė pačioje blogiausioje situacijoje iš visų statutinių įstaigų.

Dėl šalies vidurkio nesiekiančio darbo užmokesčio nuogąstavimus yra išreiškę ir vidaus reikalų sistemos tarnybų vadovai.

NPPSS duomenimis, Lietuvoje trūksta maždaug 1,5 tūkst. policijos pareigūnų, 1 tūkst. ugniagesių, 200 VST pareigūnų, 200 aplinkosaugos departamento darbuotojų.

Praėjusiai Vyriausybei numačius didesnį statutinių pareigūnų algų augimą, negu yra planuojama šio Ministrų kabineto, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, jog tai lėmė atsiradę kiti poreikiai.

„Aš atskirčiau devynioliktosios ir dvidešimtosios Vyriausybės programas. Devynioliktoji Vyriausybė turėjo konkretų siekį kitais metais padidinti 7 proc., ir tie skaičiavimai buvo taip ir daromi. Šiemet pasikeitė situacija, atsirado ir kiti poreikiai, kalbant apie gynybos finansavimą ir kitus poreikius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

Taip jis kalbėjo statutinių pareigūnų profesinių sąjungų atstovams politikus raginant grįžti prie vasarą žadėto darbo užmokesčio augimo ir socialinių garantijų, o lūkesčių neišpildžius, žadant jungtis prie lapkričio pabaigoje vyksiančio kultūros bendruomenės protesto.

„Čia yra pareigūnų teisė. (...) Tai reiškia, kad tie projektai, kuriuos mes siūlome, jų neįtikino, supratau šitą sąlygą“, – sakė V. Kondratovičius.

Pasak vidaus reikalų ministro, dedamos visos pastangos atliepti lūkesčius, tačiau šiuo valstybei sudėtingu laikotarpiu pagrindiniai statutinių pareigūnų poreikiai buvo išpildyti.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kritikuoja Švietimo ministerijos su dalimi pedagogų pasiektą kompromisą dėl atlyginimų ir po dviejų savaičių žada rengti mitingą.

„Nepritardama tokiems susitarimams ir siekdama, kad mokytojų balsas būtų išgirstas, LŠDPS pradeda protesto akcijas. Lapkričio 19 dieną, 15.30 val. prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuojamas pirmasis mitingas“, – nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Šios profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas tikina, jog užuot kalbėjusi su visomis pusėmis ir siekusi bendro sutarimo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pateikė projektą, kuris neturi nei mokytojų, nei visų profesinių sąjungų pritarimo.

„Mokytojai šokiruoti, kad ministrė Raminta Popovienė, kuri buvo linkusi girdėti ir bendradarbiauti, priėmė tokį sprendimą ir, nesuderinusi su visa švietimo bendruomene, Seimui pateikė projektą, kuris sulaužė mokytojams duotą pažadą“, – cituojamas jis.

Kaip skelbė BNS, pernai spalį atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų pedagogams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Pagal šį susitarimą mokytojų algos jau nuo sausio turėjo didėti 7,65 proc., tačiau Finansų ministerijos skaičiavimai numatė, kad mokytojų algos kitąmet augs 5 procentais.

ŠMSM pirmadienį paskelbė derybose su švietimo profsąjungomis sutarusi, kad mokytojų algos nuo 2026-ųjų rugsėjo 1 dienos didės 11,5 procento.

Tokį alternatyvų darbo užmokesčio didinimo grafiką Vyriausybei siūlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga (LŠMPS).

Pasak jos pirmininko Egidijaus Milešino, nuo kitų metų rugsėjo numatyta 10 proc. padidinti pareiginę algą kiekvienam mokytojui, dar 1,5 proc. būtų papildomai skiriama už veiklos sudėtingumą, darbą su užsieniečiais ar specialių poreikių mokiniais.

Tačiau tokiam siūlymui nepritaria ne tik A. Navicko profsąjunga, bet ir šakos kolektyvinę sutartį pasirašęs Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas.

Jų pirmininko Sigito Vaitkevičiaus teigimu, atlyginimų didinimai nėra suderinti su aukštųjų mokyklų darbuotojais, profsąjunga ketina nepasirašyti siūlomo susitarimo.