Nedarbo išmokos jau skaičiuojamos kitaip: ką svarbu žinoti gyventojams

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nedarbo išmokų naujovės – pasikeitė nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarka bei minimalus ir maksimalus jos dydžiai. Kartu, prasidėjus trečiajam metų ketvirčiui, perskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų „grindys“ ir „lubos“.

Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas. Įstatymai nustato šių išmokų minimalias ir maksimalias ribas, kurios kiekvieną ketvirtį perskaičiuojamos pagal šalies vidutinį darbo užmokestį. Trečiąjį 2026 metų ketvirtį išmokų ribos apskaičiuojamos pagal 2 542,80 euro vidutinį darbo užmokestį, taikytą pirmąjį 2026 metų ketvirtį.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Nuo 2026 m. liepos 1 d. pasikeitė tiek pastoviosios, tiek kintamosios išmokos dalies apskaičiavimo tvarka. Šie pokyčiai aktualūs tiems gavėjams, kurie bedarbio statusą įgijo liepos 1 d. ir vėliau. Anksčiau paskirtos išmokos toliau mokamos sena tvarka.

Pastovioji nedarbo išmokos dalis dabar lygi 15 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos. 2026 metais MMA yra 1 153 eurai, todėl pastovioji nedarbo išmokos dalis siekia 172,95 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Ji apskaičiuojama pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas per 24 mėnesius iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Apskaičiuojant kintamąją dalį, į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuojamos gautos nedarbo išmokos.

pirmą–trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 45 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų;

ketvirtą–šeštą mėnesį – 35 proc.;

septintą–devintą mėnesį – 25 proc.

Pavyzdžiui, jei žmogus Užimtumo tarnyboje užsiregistruoja 2026 metų liepą, jo pastovioji nedarbo išmokos dalis siekia 172,95 euro, o kintamoji dalis apskaičiuojama pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2024 metų birželio 1 d. iki 2026 metų gegužės 31 d.

Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 500 eurų neatskaičius mokesčių, kintamoji nedarbo išmokos dalis sudaro:

1–3 mokėjimo mėnesį – 675 eurus;

4–6 mėnesį – 525 eurus;

7–9 mėnesį – 375 eurus.

2026 m. liepos–rugsėjo mėnesiais – 847,95 euro;

2026 m. spalio–gruodžio mėnesiais – 697,95 euro;

2027 m. sausio–kovo mėnesiais – 547,95 euro.

Nuo liepos 1 d. pasikeitė minimalus nedarbo išmokos dydis. Jis negali būti mažesnis nei 5 bazinės socialinės išmokos dydžiai, todėl minimali mėnesio nedarbo išmoka siekia 370 eurų.

Ši riba taikoma visiems, kurių pagal apskaičiavimą priklausanti nedarbo išmoka būtų mažesnė. Ji taip pat automatiškai pritaikoma žmonėms, kuriems iki liepos 1 d. buvo paskirta mažesnė nei 370 eurų nedarbo išmoka. Jei ji ir toliau mokama arba jos mokėjimas atnaujinamas, papildomo prašymo teikti nereikia.

Nuo liepos 1 d. pasikeitė ir maksimalaus nedarbo išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka. Žmonėms, bedarbio statusą įgijusiems nuo šios datos, maksimali mėnesio nedarbo išmoka negali viršyti 70 proc. atitinkamų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti.

Žmonėms, įgijusiems bedarbio statusą 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau, maksimali nedarbo išmoka siekia 1 618,51 euro per mėnesį. Šis dydis apskaičiuojamas bedarbio statuso įgijimo dieną ir nesikeičia visą paskirtos nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį.

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad šios išmokos nebūtų mažesnės už išmokos mokėjimo metu galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį.

Jei teisė į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgyjama 2026 m. trečiąjį ketvirtį, minimali šių išmokų riba ir toliau siekia 592 eurus, nes bazinės socialinės išmokos dydis nesikeitė.

Kai vienas iš tėvų teisę į vaiko priežiūros išmoką įgyja 2026 m. trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius siekia 3 966,77 euro per mėnesį. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, ji padidėjo 44,77 euro.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali mėnesio išmoka padidėjo nuo 3 016,92 euro iki 3 051,36 euro, arba 34,44 euro.

Pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 2 262,69 euro iki 2 288,52 euro, o antraisiais – nuo 1 508,46 euro iki 1 525,68 euro. Tai atitinkamai 25,83 euro ir 17,22 euro daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos siekia 3 945,41 euro. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, ji padidėjo 44,53 euro.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 2,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. Taigi naujas vaiko išlaikymo išmokos dydis siekia 185 eurus.

Palyginti su iki šiol galiojusiu dydžiu, ši išmoka padidėjo 51,80 euro.

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.

Todėl nuo 2026 m. liepos 1 d. minimali viso mėnesio ligos išmoka siekia 295,98 euro per mėnesį – tai 3,34 euro daugiau nei antrąjį metų ketvirtį. Minimali dienos išmoka padidėjo nuo 14 eurų iki 14,16 euro.

Šis pokytis aktualus mažiausias darbo pajamas gaunantiems žmonėms, kurių pagal draudžiamąsias pajamas apskaičiuota išmoka nesiekia nustatytos minimalios ribos.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos. Todėl nuo liepos maksimali viso mėnesio ligos išmoka siekia 3 156,12 euro – tai 35,62 euro daugiau nei antrąjį metų ketvirtį.

Šis pokytis aktualus didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį arba prižiūrint vaiką padidėjo nuo 3 315,60 euro iki 3 353,44 euro, o dienos – nuo 158,64 euro iki 160,45 euro.