Minima Tarptautinė diena prieš stichines nelaimes: kokiems iššūkiams ruošiasi ugniagesiai?

Šiandien minima Tarptautinė diena prieš stichines nelaimes – diena, primenanti, kaip svarbu iš anksto pasirengti gamtos stichijoms ir mažinti jų keliamą pavojų. Stichinės nelaimės, tokios kaip potvyniai, smarkios audros, liūtys ar uraganiniai vėjai, gali labai greitai pakeisti įprastą žmonių gyvenimą. O ką jau kalbėti apie vulkanų išsiveržimą ar žemės drebėjimus. Kasmet pasaulyje įvyksta nuo 14 iki 23 žemės drebėjimų. Beje, istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti 45 nedideli ir vidutiniai žemės drebėjimai, nuo 1616 iki 1987 metų įvykę ir Baltijos jūros regione, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Pastarąjį kartą žemės drebėjimas Lietuvoje buvo juntamas 2004 m. rugsėjo 21 d. Jo stiprumas buvo nuo 4 iki 5,3 balo pagal Richterio skalę.

Dažniausiai pavojų mūsų šalies gyventojams kelia potvyniai, audros, kurių metu užliejamos gatvės, lūžta medžiai, pažeidžiami pastatai ir nutraukiami elektros tiekimo laidai. Tokiais atvejais dažniausiai kviečiami ugniagesiai gelbėtojai, kurie gelbsti žmones ir padeda likviduoti nelaimių padarinius.

Ugniagesiai yra pasirengę tokiems atvejams. Tarnybos stebi orų prognozes ir perspėjimus apie galimus pavojingus meteorologinius reiškinius. Gavus informaciją apie artėjančią audrą ar galimą potvynį, gali būti sustiprintos budinčios pajėgos, patikrinta technika ir papildomos gelbėjimo priemonės.

Ugniagesiai yra aprūpinti įvairia gelbėjimo technika: turi valtis, vandens siurblius, generatorius, grandininius pjūklus, virves, gelbėjimo liemenes, kvėpavimo ir apsaugos priemones. Priklausomai nuo situacijos, naudojamos ir specialios transporto priemonės, galinčios pasiekti sunkiai pravažiuojamas teritorijas.

Potvynio metu viena svarbiausių ugniagesių užduočių – žmonių gelbėjimas iš užlietų teritorijų. Vanduo gali greitai pakilti ir atkirsti gyvenamuosius namus, kelius ar tiltus. Tokiais atvejais ugniagesiai gali evakuoti gyventojus, naudoti valtis ar kitą specialiąją techniką.

Gelbėtojai taip pat kviečiami išpumpuoti vandenį iš pastatų ir kitų objektų. Tačiau jų darbas nėra vien tik vandens šalinimas. Potvynio metu būtina įvertinti ir kitus pavojus – elektros laidus, nestabilius pastatus, stiprią vandens srovę bei užterštą vandenį. Todėl kiekviena gelbėjimo operacija planuojama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas.

Ugniagesiai gelbėtojai šiemet per 3 tūkst. kartų vyko šalinti nuo vėjo, lietaus ar sniego nuvirtusių medžių bei nukritusių šakų. Audrų ir stiprių vėjų Lietuvoje būna vis dažniau, tad ir tokių darbų poreikis, palyginti su pernai, išaugo 2,3 karto.

Beje, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ugniagesiai gelbėtojai jau 17 metų yra susibūrę į komandą „BaltFloodCombat“ (BFC), kuri yra pasirengusi likviduoti potvynių padarinius ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Šios komandos tikslas – sustiprinti nacionalinį pasirengimą likviduoti potvynių padarinius ir užtikrinti pagalbos teikimą ES šalims kilus potvyniams. Komanda yra teikusi pagalbą nuo potvynių nukentėjusioms Lenkijai, Moldovai, taip pat Bosnijai ir Hercegovinai.

Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai taip pat yra padėję likviduoti ir žemės drebėjimų padarinius. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tarptautinės pagalbos teikimo komanda 2023 m. padėjo nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai, o šiemet – Venesuelai.