Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba prašo nenaudoti visuomeninio transliuotojo eterio tylos pauzėms, kurias ketinama atnaujinti žurnalistų bendruomenei planuojant naują protestą dėl
LRT valdysenos pokyčių.
Anot tarybos, eterio naudojimas tylos pauzėms nėra visuomeninio transliuotojo misijos dalis bei kurtų „pavojingą precedentą“.
„Eterio laikas, techninė įranga ir kiti infrastruktūros resursai yra skiriami visuomeninio transliuotojo misijai vykdyti, todėl jų naudojimas asmeninėms ar grupinėms protesto akcijoms sukuria papildomus kaštus ir formuoja pavojingą precedentą“, – trečiadienio vakarą žiniasklaidai išplatintame komentare teigė LRT tarybos pirmininkas
Mindaugas Jurkynas.
„LRT taryba pripažįsta ir gerbia LRT žurnalistų teisę į saviraišką bei protestą, tačiau pabrėžia, kad ši teisė neturėtų būti realizuojama naudojant LRT išteklius“, – pabrėžė jis.
Seimui kovo pradžioje ėmus svarstyti LRT valdysenos pakeitimus, visuomeninio transliuotojo
žurnalistai trečiadienį informavo, kad atnaujina tylos pauzes eteryje, tuo metu Žurnalistų profesionalų asociacija balandžio 8-ąją rengs naują protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
„Tokia praktika ateityje gali sudaryti prielaidas bet kokioms politinėms nuostatoms ar protestams nepagrįstai užvaldyti LRT resursus“, – teigė M. Jurkynas.
„Visuomeninio transliuotojo eteryje privaloma išlaikyti aukščiausius nešališkumo standartus, užtikrinant, kad asmeninės nuomonės netaptų pagrindu abejoti institucijos objektyvumu“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, pernai valdantiesiems nepavyko priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti LRT vadovo atleidimą. Teisės aktų pakeitimai Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų.
Būtent dėl jų prie Seimo ginti žodžio laisvės jau buvo susirinkę daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Nauji pakeitimai šiuo metu svarstomi Seimo Kultūros komitete, tačiau opozicijos atstovai tvirtino vėl matantys valdančiųjų buldozerį.
Parlamentas po pateikimo yra nusprendęs, kad LRT įstatymo pataisos svarstymui turėtų į plenarinių posėdžių salę grįžti balandžio 7 dieną.
Naujausiame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą.