K. Vilkauskas sako, kad Seimas neskubės priimti naujausių LRT įstatymo pataisų

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sako nežinantis, kada Venecijos komisija pateiks išvadas dėl naujausių LRT įstatymo pataisų, tačiau tikina, kad parlamentas projekto priimti neskubės.

„Jokio „buldozerio“, viskas vyksta pagal Statutą, (…) tikrai neskubėsime, laukiame dar ekspertinės išvados, kuri turėtų ateiti ar rytoj, ar poryt, tikrai dar pasidarysime dar vienus klausymus. (…) Tikrai negaliu atsakyti, kada Venecijos komisija apsispręs, (…) mes turime savo svarstymo eigą, tikrai įstatymą svarstysime pagal eigą, tikrai ne per daug skubėdami“, – paklaustas, ar Seimas lauks naujausių Venecijos komisijos išvadų, prieš priimdamas naują projektą, LRT televizijai antradienį sakė K. Vilkauskas.

Seimo komiteto pirmininkas pažymėjo, kad iki šiol Venecijos komisija įvertino tik pirmines LRT įstatymo pataisas, taip pat pernai priimtą sprendimą dėl nacionalinio transliuotojo finansavimo modelio, o naujausią LRT projektą komisija dar vertina.

„Buvo praėjusį penktadienį nuotolinis susijungimas su Venecijos komisija – tiek su opozicija, tiek pozicija, dabar dėl naujo įstatymo projekto Venecijos komisija pateiks savo pastabas, bet jie nepasakė, kada tai padarys“, – teigė K. Vilkauskas.

Kovo pradžioje LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pranešė, kad komisija naujausią LRT valdymo pokyčius numatantį įstatymo projektą vertins skubos tvarka.

Kaip skelbta, Seimas po pateikimo pritarė naujam LRT įstatymo projektui, dėl jo protestą balandį Nepriklausomybės aikštėje ketina surengti Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja.

Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

Projekte nuspręsta palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.

ELTA primena, kad pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija.