Lietuvoje užblokuota milijonai apgaulingų žinučių: sukčiai vilioja spausti nuorodas

Šių metų liepą–rugsėjį užblokuota 22,5 proc. mažiau apgaulingų skambučių iš užsienio su suklastotais numeriais, bet tuo pačiu laikotarpiu daugiau nei keturiskart daugiau užblokuota tokių SMS žinučių, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys.

Kaip antradienį pranešė RRT, metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos ryšio operatoriai užblokavo per 2,15 mln. apgaulingų skambučių (antrąjį ketvirtį – 2,78 mln.), o apgaulingų trumpųjų SMS žinučių užblokuota 5,25 mln.

Gyventojai dažniausiai sulaukia apgaulingų žinučių apie nesumokėtas baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, greičio viršijimą ar netinkamą automobilio parkavimą, taip pat – raginimų atnaujinti ar pratęsti elektroninio parašo, „Smart-ID“, ryšio paslaugas.

Taip pat gyventojai raginami jungtis į suklastotas įvairių institucijų ir įmonių interneto svetaines, per kurias išviliojami asmens ar elektroninės bankininkystės duomenys.

RRT duomenimis, 99,8 proc. visų trečiąjį ketvirtį blokuotų SMS sudarė apgaulingos žinutės su nuorodomis į žalingas interneto svetaines. Vykdydami RRT įpareigojimus, operatoriai tokias žinutes blokuoja nedelsdami, todėl jos nepasiekia vartotojų.

Tarnyba BNS nurodė, kad šiemet iki rugsėjo pabaigos iš viso blokuota 18,75 mln. apgaulingų skambučių ir 8,59 mln. SMS žinučių. Anot RRT, operatoriams nuo 2026-ųjų atnaujinus skaičiavimo metodiką, palyginti statistikos su analogišku laikotarpiu pernai negalima.

Pasak RRT pirmininkės Jūratės Šovienės, mažėjantis apgaulingų skambučių srautas rodo, kad blokavimo priemonės veikia, bet sukčiai ieško naujų būdų pasiekti gyventojus ir dažniau naudojasi žinutėmis ir susirašinėjimo programėlėmis.

„Tai nuolatinės technologinės lenktynės: stiprinant vieną apsaugos grandį, sukčiai ieško silpnesnės. Todėl svarbu ne tik tobulinti technines apsaugos priemones, bet ir patiems gyventojams gebėti atpažinti apgaulę“, – cituojama J. Šovienė.

RRT pažymi, kad sukčiai gali apsimesti valstybės institucijų, bankų ar kitų organizacijų atstovais ne tik SMS žinutėmis, bet ir per „WhatsApp“, „Viber“, „Messenger“ ir kitas susirašinėjimo programėles. Todėl net oficialiai atrodančias žinutes reikėtų vertinti kritiškai.

Gavus įtartiną žinutę, patariama nespausti joje pateiktų nuorodų, neatidaryti įtartinų priedų, neatskleisti asmens, elektroninės bankininkystės ar kitų prisijungimo duomenų ir netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių pats vartotojas neinicijavo.

Taip pat reikėtų užblokuoti siuntėją ir pažymėti žinutę kaip šlamštą ar sukčiavimą pačioje susirašinėjimo programėlėje.

Apie įtartiną skambutį ar žinutę, kai joje pateikiama galimai kenkėjiška nuoroda, rekomenduojama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Jei vartotojas jau nukentėjo, būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką ir policiją.

Be to, RRT ragina įmones ir organizacijas, kurios bendrauja su klientais SMS, pasinaudoti galimybe apsaugoti savo pavadinimą, kad jis nebūtų naudojamas sukčiavimo žinutėse.