Kunigams pareikšti kaltinimai išjudino Seimą: grįžta prie viešo registro idėjos

Po naujausių kaltinimų kunigams Seimo pirmininkas Juozas Olekas parlamento rudens sesijoje žada imtis klausimo dėl viešo seksualinių nusikaltėlių registro ir Bausmių vykdymo kodekso pataisų.

„Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai ir nusikaltėlių registras. Manau, kad mes rudens sesijoje Seime turėsime šituos dalykus apsvarstyti“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Olekas.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su generaline prokurore Nida Grunskiene.

Generalinės prokurorės teigimu, keisti Bausmių vykdymo kodeksą reikia Konstituciniam Teismui šių metų liepą pripažinus, jog šio kodekso nuostata, pagal kurią lygtinį paleidimą drausta taikyti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kalinamiems asmenims, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

N. Grunskienės teigimu, prokuratūra kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad tokiems asmenims nebūtų taikomos lengvesnės paleidimo anksčiau laiko sąlygos nei kitiems nuteistiesiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

„Jeigu neklystu, dabar sprendimus (dėl lygtinio paleidimo – BNS) priima įkalinimo įstaigos vadovas, prokuroras net neturi teisės apskųsti tokio sprendimo“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros vadovė.

Anot jos, dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius taisyti reikėtų ir Baudžiamąjį kodeksą, kad būtų numatyta atsakomybė ne tik už fizinius kontaktus su vaiku, bet ir elektroninėje erdvėje.

„Pastebime, kad daug nusikalstamų veikų jau yra elektroninėje erdvėje, kuomet užmezgami ryšiai su nepilnamečiais asmenimis, paprašoma nuotraukų, sakykime, apsinuoginus ar apnuoginus kurias nors kūno dalis. Ir po to, kai asmuo jau nori pasitraukti ir nebesiųsti nuotraukų, tada jau pradedama šantažuoti, grasindami paviešinti plačiajai visuomenei būtent tas nuotraukas“, – teigė N. Grunskienė.

Seimo pirmininko teigimu, parlamentarai rudens sesijoje turėtų grįžti prie viešo seksualinių nusikaltėlių registro įteisinimo.

Anot jo, reikia sukurti modelį, kuris būtų veiksmingas ir kartu nepakenktų šių nusikaltėlių aukoms.

„Aš kol kas matau daugiau naudos viešajame registre, bet mums reikia turbūt dar pasikonsultuoti, nes tų viešųjų registrų nėra tiek daug. Jį turi kaimyninė Lenkija, generalinė prokurorė informavo, kad vienoje iš Jungtinių Amerikos Valstijų valstijų yra toks registras. Bet jeigu jis (registras – BNS) būtų labai efektyvus, jis turėtų paplisti daugelyje valstybių“, – svarstė Seimo vadovas.

Pasak jo, taip pat būtina gerai apgalvoti, kokius asmenis įtraukti į registrą – ar tik jau pripažintus kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, ar ir įtariamuosius.

Generalinė prokurorė įspėjo, jog į registrą įtraukus asmenis, kurie įvykdė seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas artimųjų, šeimos narių atžvilgiu, iškiltų pavojus išaiškinti nukentėjusius asmenis.

„Jeigu būtų mokykla, darželis ar kitos nedidelės teritorijos, vėlgi būtų pavojus, kad gali būti nustatytos nukentėjusiųjų asmenybės. Mes sakome, kad vaikų apsauga yra būtina, ją būtina stiprinti, bet labai gerai reikia pagalvoti, kad nepakenktume“, – pabrėžė prokurorė.

Anot Seimo vadovo, nukentėjusiųjų apsauga galėtų būti stiprinama ir įtvirtinus reikalavimą, jog seksualinę prievartą patyręs vaikas tik vieną kartą turėtų atsakyti į pareigūnų klausimus, o ne kelis, tokiu būdu jis būtų kuo mažiau traumuojamas.

Pasak J. Oleko, taip pat reikėtų sudaryti sąlygas steigti pagalbos centrus nukentėjusiesiems.

Seimo vadovas pokalbio su generaline prokurore paprašė teisėsaugai pranešus apie išaiškintus nusikaltimus prieš vaikus, kai seksualine prievarta ir vaikų pornografijos laikymu kaltinami kunigai.

Kaip rašė BNS, šią vasarą teismams perduotos dviejų kunigų bylos, kuriose dvasininkai kaltinami seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.

Vienas kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių. Teisėsaugos duomenimis, fiksuoti 34 nusikalstami epizodai – nuo vaikų privertimo vartoti alkoholį iki jų seksualinio prievartavimo. Nusikaltimai daryti 23 metus – nuo 2002 metų iki 2025 metų. Ši byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje byloje dar vienas kunigas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija, šioje byloje nukentėjusiųjų nėra.

Po šių kaltinimų vėl imta aktyviau kalbėti apie poreikį Lietuvoje įkurti viešą seksualinių nusikaltėlių registrą.

Aptarti problemą J. Olekas kvietė ir Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą, tačiau kol kas atsakymo nesulaukė.