Kariuomenė: Rusijos propaganda spalį daugiausia taikėsi į Lietuvos gynybos politiką, istorines temas

Rusijos ir Baltarusijos propaganda spalį siekė diskredituoti Lietuvos gynybos politiką, kaltino Baltijos šalis leidžiant Ukrainai naudotis jų oro erdve smūgiams prieš Rusiją ir skleidė melagingus teiginius istorinėmis temomis, penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Jos analitikų teigimu, ypač daug neigiamos reakcijos sulaukė Seimo balsavimas dėl Konstitucijos 137-ojo straipsnio išbraukimo. Jame rašoma, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Rusijos pareigūnai ir propagandos skleidėjai teigė, kad toks Lietuvos sprendimas esą provokuoja Maskvą, todėl ši gali imtis atsakomųjų veiksmų.

Analitikų vertinimu, taip siekiama vaizduoti Lietuvą kaip neatsakingą ir agresyvią valstybę, o grasinimais atgrasyti ją nuo gynybos pajėgumų stiprinimo.

Kaip rašė BNS, spalio pradžioje Seimas pirmuoju priėmimu palaikė Konstitucijos pataisą, numatančią, jog pagrindiniame Lietuvos įstatyme nebeliktų draudimo šalies teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams.

Anot kariuomenės, Rusijos propaganda taip pat išnaudojo spalio 18 dieną Pasvalio rajone sudužusio bepiločio orlaivio incidentą, kartodama kaltinimus, jog Baltijos šalys sąmoningai riboja civilinę aviaciją ir leidžia Ukrainai naudotis savo oro erdve smūgiams prieš taikinius Rusijoje, įskaitant Sankt Peterburgą.

Kariuomenės teigimu, tokiais melagingais teiginiais siekiama stiprinti Kremliaus skleidžiamą naratyvą, kad Rusija kariauja ne tik su Ukraina, bet ir su visu NATO aljansu.

Pasak analitikų, šis naratyvas pirmiausia skirtas Rusijos vidaus auditorijai, siekiant pateisinti nesugebėjimą apsiginti nuo Ukrainos smūgių ar pasiekti reikšmingų pergalių mūšio lauke.

Kariuomenės duomenimis, Rusija prieš Baltijos šalis taip pat naudojo teisinio spaudimo priemones.

Spalio 5 dieną Maskvos Tverės rajono teismas patenkino Rusijos generalinės prokuratūros prašymą ir paskelbė penkis Lietuvos, penkis Latvijos bei du Estijos piliečius, taip pat penkias organizacijas tiesioginiais nacių bendrininkais.

Rusijos viešojoje erdvėje teigta, kad šis sprendimas sudarys galimybes patraukti atsakomybėn asmenis, kurie Baltijos šalyse esą šlovina nacistinės Vokietijos bendrininkus.

Pasak kariuomenės, istorinės temos taip pat naudotos informacinėse kampanijose prieš Ukrainą, Europą ir Baltijos šalis, skleidžiant teiginius apie Vakaruose neva vyraujančias neonacistines ir fašistines nuotaikas bei perrašomą Antrojo pasaulinio karo istoriją.

Analitikų vertinimu, didesnį dėmesį šioms temoms galėjo paskatinti Niurnbergo proceso pagrindinio nuosprendžio paskelbimo 80-osios metinės.