„Jaučiuosi Lietuvos apkabinta ir priglausta“: Filharmonijoje įteiktos Nacionalinės premijos

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ketvirtadienį įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijos.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai atiteko architektūros istorikei Marijai Drėmaitei, poetui, dramaturgui Gintarui Grajauskui ir kino režisieriui Ignui Miškiniui.

Taip pat – operos ir kamerinės muzikos atlikėjai Giedrei Marijai Žebriūnienei, teatro ir kino aktoriui Albinui Kėleriui, dailininkei Laisvydei Šalčiūtei.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skirta Antano ir Jono Juškų muziejaus įkūrėjams Arūnui ir Vidai Sniečkams.

Komisijos sprendimu premija muziejininkams paskirta už „ilgametę edukacinę, kūrybinę, visuomeninę veiklą, sujungtą ir įprasmintą gyva tradicija brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje“.

Premijas 2025 metų laureatams įteikė ankstesniais metais jas pelnę menininkai.

Sveikindama laureatus kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigė, kad premijos laureatai jungia bendruomenes, skatina kultūrinį dialogą.

„Jūsų dėka Lietuva yra girdima, matoma ir gerbiama. Teikiamos premijos yra ne tik padėka už tai, kas sukurta, tai yra ir žinutė ateičiai – valstybė mato kultūrą kaip strateginę vertybę, saugo kūrybos laisvę ir pripažįsta kūrėjus kaip vieną svarbiausių savo stiprybių“, – kalbėjo ministrė.

„Ačiū jums už tai, kad jūs kuriate mūsų visų mylimą Lietuvą“, – teigė ji.

Premiją atsiėmusi G. M. Žebriūnienė, kurios kūrybinis vardas – Giedrė Kaukaitė, sakė, kad šią akimirką išgyvena kaip „sutapimų kupiną“.

„Šioje scenoje prieš daugelį metų padainavau savo pirmąjį solinį koncertą. Šioje scenoje ir atsisveikinau su klausytojais. Ir lemtingu sutapimu šiandien į ją sugrįžtu“, – kalbėjo laureatė.

„Dėkoju visiems, kurių bendraminte buvau ir tebesu, kurie kalbėjosi, rašė ir tebeatrašo, kurie pripažino. Jaučiuosi Lietuvos apkabinta ir priglausta“, – sakė ji.

Tuo metu G. Grajauskas teigia, kad iki šiol yra nustebęs dėl gautos premijos.

„Aišku, yra smagu gauti. Gauna kartais ir poetai, čia tiesiog gal aš taip personaliai nustebau, gal poetai ne iš Vilniaus gauna retokai. (...) Bet šiaip jo, aišku, jaučiuosi gerai, viskas labai smagu, labai gera džiugi nuotaika, labai gera kompanija“, – prieš ceremoniją teigė rašytojas.

Atsiimdamas premiją G. Grajauskas dėkojo Lietuvos jaunimui už drąsą ir sąžiningumą.

„Man nuoširdžiai gėda dėl kai kurių mano bendraamžių. Nekreipkite dėmesio į tuos kostiumuotus melagius ir nuobodas. Mano jaunystėje irgi tokių buvo, daug daugiau negu dabar. Jie tada turėjo daug daugiau galių, bet jie pralaimėjo“, – sakė poetas.

„Saugokite ir ginkite nuo jų savo laisvę. Viskas taip ir yra, kaip jūs matote ir jums atrodo. Jūs esate teisūs, o ne jie, jūs laimėsite, o jie susmegs kaip seni grybai“, – teigė jis.

A. Kėleris teigia, kad premija – jo kūrybinio gyvenimo ir jo paties įvertinimas.

„Tai labai brangus apdovanojimas, aš jį labai vertinu ir džiaugiuosi jį gavęs“, – žurnalistams prieš ceremoniją sakė aktorius.

M. Drėmaitė teigė, jog jai pasisekė, kad premija teikiama „dar sąlyginai senajame, stabiliajame pasaulyje, kuris, deja, sparčiai yra tiesiog mūsų akyse“.

„Turiu omenyje ne tik geopolitiką ir karą Ukrainoje. Lietuvos kultūros bendruomenė buvo priversta išeiti į protestą. Ir tai ne kultūros srities problema, tai reakcija į netinkamą politinį veikimą“, – sakė architektūros istorikė.

„Kultūros bendruomenė išėjo ginti laisvos visuomenės ir stiprios valstybės. Mes giname ne savo, o valstybės interesą“, – pridūrė ji.

Premijos paprastai buvo teikiamos Prezidentūroje, jas teikdavo pareigas einantis šalies vadovas.

Kultūrininkai pernai rudenį protestavo prieš valdančiųjų sprendimą Kultūros ministerijos portfelį perleisti „Nemuno aušrai“, dėl to atsakingu laikytas ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentas gavo pakvietimą į ceremoniją, tačiau šiuo metu jis yra Belgijoje, kur dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

„Tradicijos visada gali keistis. (...) Su komisija nusprendėme, kad galime įvesti naujų pokyčių ir šiemet buvo priimtas sprendimas, kad premijas galėtų teikti būtent anksčiau jau teikę žmonės. Tai turbūt čia nieko tokio nei keisto, nei nieko, tiesiog, manau, gal netgi įdomiau“, – žurnalistams sakė V. Aleknavičienė.

G. Grajauskas teigia, kad jam patinka sprendimas, jog premijas laureatams teikia prieš tai jas gavusieji.

„Puikiai sugalvota ir man atrodo, kad čia nieko nereikėtų ir keisti. Nuo to formalumo, kas čia įteikia tą premiją, premijos reikšmė nei sumažėja, nei išauga. Tiesiog tai yra šiek tiek jaukiau, smagiau, savesnė kompanija, mažiau ritualų“, – teigė poetas.

Anksčiau Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija buvo priėmusi sprendimą perkelti ceremoniją į Sapiegų rūmus. Tuomet taip pat teigta, kad pačias premijas irgi turėtų teikti ne prezidentas.

Vėliau Kultūros ministerija paskelbė, kad premijos bus teikiamos Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

„(...) (Renginio perkėlimas į Filharmoniją – BNS) reiškia mažiau patikrinimų įeinant, dėl ko visi džiaugiasi. Antra, tai reiškia, kad laureatai gali atsivesti žymiai daugiau savo svečių. Nes būdavo nusiskundimų, kad labai nedaug telpa svečių, (...) tai Nacionalinė filharmonija suteikia šitas galimybes“, – sakė Nacionalinės premijos komisijos pirmininkas Arūnas Gelūnas.

Pasak jo, ceremonijos perkėlimas yra „meno ir kultūros autonomijos šventimas“.

„Kultūra yra svarbiausias akcentas, kuris niekad nebuvo politikos priedėlis toks ar pagražinimas, o kaip tik tapatybės pamatas. Ir čia nėra kokia nors metafora, tai yra tiesa, kadangi mes stovime šiandien Didžiojo Seimo rūmuose, kur 1905-aisiais praktiškai padėti pamatai mūsų nepriklausomai valstybei“, – dėstė A. Gelūnas.

G. Grajauskas mano, kad Nacionalinių premijų teikimą reikėtų atsieti nuo politikos.

„Politikai ateina eilinį kartą pasidaryti sau politinę reklamą. Jų darbas toks. Bet ar jie yra iš tikrųjų susiję su nacionaline kultūra ir menu, tai kartais dar didelis klausimas“, – svarstė premijos laureatas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.

Laureatams skiriamos 800 bazinių socialinių išmokų dydžio premijos, šiemet tai sudaro beveik 60 tūkst. eurų.

J. Basanavičiaus premija siekiama įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Ją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.