G. Nausėda: Ukrainos pavyzdys rodo, kad laisvės troškimas negali būti įveiktas

G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos pavyzdys parodo, jog laisvės troškimas negali būti įveiktas.

„Būtent paveldėta laisvės tradicija amžiams atskyrė mūsų tautas – lietuvius, lenkus, ukrainiečius, baltarusius – nuo Rusijos, kuri dėjo visas pastangas, tačiau neįstengė šios nematomos, tačiau nepaprastai tvirtos sienos nugriauti“, – sekmadienį mišiose sukilimo metinėms paminėti Vilniaus katedroje teigė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, laisvės troškimas lydėjo protėvius iš vieno sukilimo į kitą, padėjo ištverti visas naujas represijų, priverstinės indoktrinacijos, tautinės tapatybės naikinimo bangas. Anot jo, iki šių dienų lydi tas pats įsipareigojimas laisvei.

„Šiandien jį ryškiausiai matome kovojančioje Ukrainoje. (...) Ukrainos pavyzdys aiškiausiai parodo, kad tikras, autentiškas laisvės troškimas negali būti įveiktas. Kartą prasiveržęs galinga jėga, jis palieka neišdildomą pėdsaką žmonių širdyse ir mintyse. Žudynės, represijos, propagandinis spaudimas tik dar labiau sutelkia, didina ryžtą priešintis ir priartina pergalę. Kaip tikiu, vieną dieną nugalės ir mūsų kaimynų baltarusių demokratinės jėgos“, – teigė G. Nausėda.

Minint sukilimo metines sekmadienį Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą.

1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena minima sausio 22-ąją.