
Elektra, pinigai / Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Lietuvoje toliau aštrėja aukštų elektros kainų tendencija. Penktadienį momentinis kainos šuolis biržoje kirs 500 eurų už megavatvalandę ribą.
Šįkart matyti neįprastas skirtumas nuo kaimynų latvių, su kuriais dažniausiai mūsų kainos būna beveik tapačios. Sistemos operatorė komentare „Delfi“ paaiškino, kodėl taip nutiko.
Viena didžiausių kainų šiemet
Taigi, „Nord Pool Spot“ sistemos Lietuvos kainų zonoje lapkričio 6 dieną 16.45–17.00 val. kaina sieks apie 503 Eur/MWh arba 50,3 cento už kilovatvalandę (be PVM):
Paros vidurkis bus 29,37 cento už kWh – kol kas tai yra penkta brangiausia para šiais metais (pirmieji du paros vidurkių šuoliai buvo vasarį, kiti du – šį lapkritį).
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ teigia, kad aukštos kainos fiksuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir platesniame regione. Panašaus lygio kainos prognozuojamos pietų Švedijoje ir Centrinėje Europoje, kur rinką veikia aukštos gamtinių dujų kainos bei augantis elektros poreikis.
„Todėl aukštas kainas Lietuvoje pirmiausia lemia situacija regione, nepaisant to, kad rytoj prognozuojama reikšminga vėjo elektrinių gamyba. Tačiau rytoj pastebimas ir neįprastai didelis kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos.
Vidutiniškai Latvijoje elektros kaina bus apie 77 Eur/MWh mažesnė nei Lietuvoje ir tai yra didžiausias skirtumas šiais metais“, – komentuoja „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Kas lėmė skirtumą nuo Latvijos?
Pasak jo, šį skirtumą lemia laikinai apriboti Lietuvos ir Latvijos elektros jungčių pralaidumai.
„Dėl vykdomų prijungimo darbų 330 kV tinkle yra atjungta linija Šyša–Piktupėnai, todėl perdavimo pajėgumai tarp Lietuvos ir Latvijos rytoj sieks apie 700 MW, kai įprastai jie sudaro 900–1000 MW“, – kalba ekspertas.
Jis paaiškina, kad esant didesniam elektros srautų poreikiui regione sumažėję pralaidumai riboja galimybes importuoti pigesnę elektrą iš kaimyninių rinkų, todėl kainos Lietuvoje tampa aukštesnės nei Latvijoje.
„Iki šiol kainų skirtumų beveik nesimatė, nes tarp Latvijos ir Lietuvos nebuvo susidarę tokie elektros srautai, kurie šiuos apribojimus paverstų reikšmingu veiksniu kainodarai. Prijungimo darbų pabaiga, linijos įjungimas ir pralaidumų atstatymas planuojamas penktadienio vakare“, – teigia „Litgrid“ atstovas.
Aktualu daliai vartotojų
Kainą rinkoje lemia šie veiksniai:
elektros gamyba (pasiūla)
vartojimas (paklausa)
infrastruktūra (pralaidumai, gedimai ir kt).
Šie kainų svyravimai gali būti aktualūs biržos planą pasirinkusiems ir išmanųjį skaitiklį turintiems vartotojams, arba tiems gaminantiems vartotojams, kurie naudojasi grynojo atsiskaitymo (net billing) schema.
Kada kaina smarkiai auga, jiems naudingiau perkelti vartojimą į kitas valandas, arba – jeigu tai yra gaminantys vartotojai su kaupikliais – atiduoti sukauptą elektrą į rinką.
Atitinkamai, ypač maža valandinė kaina gali paskatinti didesnį suvartojimą arba kaupimą baterijose. Trumpiau tariant, tai yra signalas daliai gyventojų ir verslų koreguoti elektros energijos suvartojimą.










