Dėl triukšmingų kaimynų – svarbus teismo išaiškinimas: įrašų gali ir neprireikti

„Kas vyksta Kaune“ pateikia situaciją, su kuria gali susidurti daugiabučių namų gyventojai, – ar įmanoma patraukti triukšmaujantį kaimyną administracinėn atsakomybėn, jeigu keliamas triukšmas nebuvo užfiksuotas garso ar vaizdo įrašuose?

„Gyvenu daugiabučiame name, kuriame viena kaimynė nuolat garsiai leidžia muziką. Kartais ji groja taip garsiai, kad muziką girdime net užsidarę langus ir duris. Tai tęsiasi jau ilgą laiką, trukdo ilsėtis vakarais, o kartais net pažadina iš miego. Su kaimyne bandėme kalbėtis, tačiau situacija nesikeičia. Dėl triukšmo skundžiasi ir kiti namo gyventojai, todėl svarstome kreiptis į policiją. Neturime garso, vaizdo įrašų, kuriais galėtume įrodyti triukšmą, niekas nėra matavęs jo stiprumo. Ar tokiu atveju policija galėtų kaimynę nubausti? Ar pakaktų mūsų parodymų ir bendro pareiškimo?“ – klausiama skaitytojos pateiktoje situacijoje.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė:

„Susipažinus su aprašyta situacija pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą. Šis pažeidimas gali būti padaromas ne tik viešosiose vietose, bet ir gyvenamosiose patalpose, jeigu vakaro ar nakties metu keliamas triukšmas trikdo kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Svarbu tai, kad administracinei atsakomybei kilti nėra būtina, jog triukšmas būtų užfiksuotas garso ar vaizdo įrašuose arba būtų atlikti jo stiprumo matavimai. Esminę reikšmę turi tai, ar surinktais įrodymais galima nustatyti, kad asmuo savo veiksmais iš tiesų sutrikdė kitų asmenų ramybę ar poilsį.

Šiuo klausimu reikšminga naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. 2026 m. spalio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje kasacinis teismas išnagrinėjo situaciją, kai Kaune gyvenanti moteris buvo nubausta 80 Eur bauda už tai, kad daugiabučiame name apie 22 valandą garsiai leisdama muziką trikdė kaimynų ramybę.

Nagrinėtoje byloje namo gyventojai buvo pateikę bendrą pareiškimą dėl nuolat keliamo triukšmo, o teisme apklausti kaimynai patvirtino, kad iš moters buto sklindanti garsi muzika trikdė jų poilsį. Vis dėlto apygardos teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra objektyvių triukšmo įrodymų, nes jis nebuvo užfiksuotas garso ar vaizdo priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su tokiu vertinimu nesutiko ir pabrėžė, kad viešosios rimties trikdymas gali būti įrodinėjamas bet kokiomis ANK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant liudytojų parodymus. Įstatymas nenustato reikalavimo tokį pažeidimą būtinai įrodyti garso ar vaizdo įrašais ir juo labiau neįpareigoja pačių gyventojų rinkti tokių įrodymų.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog apie triukšmą liudijantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaimynai, savaime nereiškia, kad jų parodymai yra nepatikimi. Jeigu liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa ir leidžia nustatyti pažeidimo laiką, vietą bei aplinkybes, jie gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, skaitytojos aprašytoje situacijoje kaimynų bendras pareiškimas ir jų parodymai galėtų būti reikšmingi įrodymai, net jeigu triukšmas nebuvo įrašytas ar išmatuotas. Tačiau svarbu, kad gyventojai kuo tiksliau nurodytų ir įrodytų konkrečius triukšmo atvejus, jų laiką, pobūdį ir tai, kaip buvo sutrikdyta jų ramybė ar poilsis. Vien abstraktaus nepasitenkinimo kaimyno elgesiu savaime nepakanka – kiekvienu atveju turi būti nustatytos visos administracinio nusižengimo aplinkybės.

Taigi, gyventojai neturėtų atsisakyti ginti savo teisių vien dėl to, kad neturi triukšmo garso įrašo ar specialiais prietaisais atliktų matavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai patvirtino, kad patikimi liudytojų parodymai yra savarankiška įrodinėjimo priemonė, o pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti surinktus įrodymus tenka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančioms institucijoms ir teismams.“