Atsako advokatė: kaip gintis nuo melagingos informacijos spaudoje?

„Esu vadovaujančias pareigas einantis asmuo. Neseniai viename internetiniame portale buvo publikuotas tekstas apie mano asmeninį gyvenimą, kuriame parašyti melagingi ir išjuokiantys faktai, kad turiu problemų, netinkamų įpročių ir pan. Ar galiu reikalauti paneigimo ir žalos atlyginimo?“ – klausimą advokatei pateikė skaitytojas.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinę teisę, asmens garbė ir orumas yra saugomi, todėl paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, galima reikalauti tokios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Vis dėlto labai svarbu atskirti, ar yra paskleista žinia (patikrinamas faktas), ar nuomonė (subjektyvus vertinimas).

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad žinia yra patikrinama ir objektyviai nustatoma, o nuomonė yra subjektyvus faktų vertinimas, jausmų ar išgyvenimų išraiška, kuri gali būti grindžiama asmenine patirtimi. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus – ji gali būti ginčytina, bet nebūtinai klaidinga.

Viešiems asmenims (politikams, atlikėjams, verslininkams, visuomenės veikėjams) taikomas platesnis kritikos standartas. Vieši asmenys turi pakęsti didesnį žiniasklaidos dėmesį ir aštresnes vertinimo formas, ypač kai kalbama apie visuomenės interesą turinčias temas. Jei spaudoje ar internetinėje erdvėje pateiktos frazės buvo subjektyvūs asmens įspūdžiai ar emocijos (pvz., „man atrodė“, „jaučiausi pažemintas“, „manau, kad“), jos bus laikomos nuomone, o ne tikrovės neatitinkančiais faktais.

Svarbu pabrėžti, kad spaudoje ar internetiniuose portaluose viršelių antraštes ir teksto paryškinimus pasirenka redakcija. Todėl už tokių formuluočių parinkimą pirmiausia atsako žiniasklaidos priemonė, o ne pats pašnekovas.

Visgi, jei būtų paskleista akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti informacija (pvz., kad asmuo padarė nusikaltimą, nors to nebuvo), tuomet galima reikalauti tiek paneigimo, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Žalos dydis paprastai nustatomas individualiai, įvertinus publikacijos pobūdį, auditoriją, asmens reputacijai padarytą žalą.

Taigi, skaitytojo atveju pirmiausia reikėtų įvertinti, ar publikuoti teiginiai buvo faktiški, ar tik nuomonės išraiška. Jeigu tai tikrovės neatitinkanti žinia, tuomet galima kreiptis į teismą dėl paneigimo ir žalos atlyginimo.