„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, norėdamas išsiaiškinti, ar laikinasis daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas turi teisę šaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą, pasibaigus pirmininko kadencijai. „Mūsų daugiabučio bendrijoje pasibaigė pirmininko kadencija. Kad bendrija neliktų be valdymo, buvo paskirtas laikinasis pirmininkas. Jis dabar sušaukė visuotinį susirinkimą, tačiau dalis gyventojų teigia, kad jis neturi tam teisės ir kad susirinkimą gali organizuoti tik daugiau kaip penktadalis bendrijos narių. Ar laikinasis pirmininkas iš tikrųjų gali šaukti susirinkimą?“ – klausimą redakcijai pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė
Raimonda Lazauskienė.
Susipažinus su skaitytojo situacija pažymėtina, kad tokie ginčai bendrijose kyla gana dažnai, ypač pereinamuoju laikotarpiu, kai pasibaigia valdymo organų kadencija, tačiau nauji dar nėra išrinkti.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, visuotinius bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba. Įstatymas taip pat numato, kad tam tikrais atvejais susirinkimą gali inicijuoti daugiau kaip penktadalis bendrijos narių, tačiau tai nereiškia, jog tokia teisė priklauso tik jiems.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasibaigus bendrijos pirmininko kadencijai, siekiant užtikrinti nepertraukiamą bendrijos veiklą, gali būti paskirtas laikinasis pirmininkas. Tokia praktika numatyta įstatyme būtent tam, kad bendrija neliktų be valdymo organo ir galėtų toliau funkcionuoti.
Laikinasis pirmininkas yra skiriamas iki naujo pirmininko išrinkimo, o jo pareigos apima bendrijos veiklos organizavimą, sprendimų inicijavimą ir bendrijos narių informavimą. Nei bendrijų įstatyme, nei bendrijos įstatuose paprastai nėra nustatyta, kad laikinojo pirmininko kompetencija būtų siauresnė nei kadenciją turinčio pirmininko. Tai reiškia, kad laikinasis pirmininkas turi tas pačias pagrindines teises ir pareigas, kurios būtinos bendrijos veiklai užtikrinti.
Viena iš tokių esminių pareigų – šaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir organizuoti sprendimų priėmimą, įskaitant balsavimą raštu. Teismų praktikoje yra aiškiai išaiškinta, kad laikinasis pirmininkas gali savarankiškai šaukti visuotinį susirinkimą ir jam nereikia papildomai įrodyti, jog jis veikia daugiau kaip penktadalio bendrijos narių vardu.
Tokia pareiga atsirastų tik tuo atveju, jeigu susirinkimą šauktų patys bendrijos nariai, o ne valdymo organas. Todėl argumentai, kad pasibaigus pirmininko kadencijai susirinkimą gali šaukti tik bendrijos narių dauguma, nėra pagrįsti. Laikinojo pirmininko paskyrimas būtent ir skirtas tam, kad jis galėtų inicijuoti sprendimus dėl naujų valdymo organų rinkimo ir kitų bendrijai svarbių klausimų.
Apibendrinant pažymėtina, kad jeigu bendrijoje yra teisėtai paskirtas laikinasis pirmininkas, jis turi teisę šaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir organizuoti balsavimą raštu visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimais. Toks susirinkimas laikomas teisėtu, net jei jį sušaukė ne daugiau kaip penktadalis bendrijos narių, o pats laikinasis pirmininkas.