Prie 83-ejų kaunietės namų daug kas net sustoja: tokių daugiau nerasite

„Aš nuo pat pradžių žinojau – nedažysiu taip, kaip visi“, – sako 83-ejų kaunietė, visą gyvenimą dirbusi meno vadove ir muzikante.

Ji pasakoja, kad pirmasis spalvotas namas atsirado dar apie 2008-uosius. Ryškūs fasadai, išpaišyti raštais ir drąsiais, lietuviams nebūdingais spalvų deriniais, Lietuvoje tada buvo beveik neregėtas dalykas.

Rūta prisimena, kad viskas prasidėjo nuo paprasto sąsiuvinio langeliais.

„Du langeliai – vienas metras. Išsibraižiau viską: kur langai, kur durys, kokia spalva eis per kur. Tada atnešiau meistrams ir sakiau: štai, viskas nupiešta, jūs tik padarykit“, – pasakoja ji.

Moteris prisimena, kad dažytojai iš pradžių stebėjosi, bet vienas jaunas ir idėjoms atviras meistras ryžosi iššūkiui. Rezultatas buvo toks netikėtas, kad dažų tiekėjai net prašė leisti nufotografuoti namą ir įdėti į savo katalogus.

Pasak Rūtos, ryškiaspalviai raštuoti fasadai iš karto išsiskyrė iš kitų, todėl žmonės sustodavo, žiūrėdavo, šypsojosi.

„Kartais net ateidavo ir klausdavo, kas čia projektavo, koks architektas. Aš juokdavausi, sakydavau, kad nėra jokio architekto. Fotografuokite, kopijuokite ir patys taip dažykite – man negaila“, – pasakojo Rūta.

Namų šeimininkė sakė neimanti į galvą, ką apie jos sugalvotą fasadų dizainą ir spalvas mano kiti: ji žino, kad ne visi tokį sprendimą vertina vienareikšmiškai.

„Buvo ir tokių, kuriems tai atrodė kaip vaikų darželis. Tačiau man nerūpi. Aš tokia esu – kitoniška. Jei nepatinka – nežiūrėk. Bet daug kas sustoja, žiūri, šypsosi. O dabar jau visi aplinkiniai priprato“, – tikina ji.

Rūta įsitikinusi, kad spalvos tiesiogiai veikia žmogaus savijautą. Pilkuma, niūrumas ir susikaustymas jai svetimi. Galbūt todėl taip stipriai įsiminė trumpa kelionė į Londoną, kur buvo sumaniusi pabėgti nuo savo 60-ojo gimtadienio šurmulio.

„Ten man buvo per tamsu, per niūru. Grįžau ir supratau – Lietuva yra be galo graži. Ir aš noriu, kad aplinka būtų gyva, džiugi“, – sakė moteris.

Ji įsitikinusi: kai aplinka niūri, o saulės mažai, ryškios spalvos padeda palaikyti gerą nuotaiką. Tokią tendenciją ji sako pastebėjusi šiaurinių kraštų architektūroje, pavyzdžiui, dabar per televiziją dažnai minimoje Grenlandijoje – čia namų fasadai dažnai būna ir ryškiai raudoni, ir žali.

Kūrybinga kaunietė neslepia, kad ryškiaspalviai namai atspindi jos charakterį ir požiūrį į gyvenimą. Visas Rūtos gyvenimas buvo susijęs su scena, muzika ir spalvingomis programomis. Ji vadovavo meno kolektyvams, dalyvaudavo koncertuose, be to, kadangi anuomet nebuvo kuo spausdinti, pati piešdavo renginių afišas ir jos iš tolo švytėdavo ryškiomis raidėmis, prisimena Rūta.

„Aš visada tokia buvau – spalvinga. Negaliu žiūrėti į susitraukusius, panirusius žmones“, – sako ji.

Todėl ir namai tapo natūralia optimistinio požiūrio išraiška, o jų fasadai – jos pačios darbas, be jokios „svetimos rankos“.

Moteris pripažino, kad ryškios fasado spalvos pareikalavo ne tik drąsos, bet ir didesnių išlaidų. Pasak jos, ryškūs tekstūriniai fasado dažai kainuoja kelis kartus brangiau nei neutralių atspalvių.

„Kuo spalva sodresnė, tuo brangiau. Bet aš geriau nevalgius būsiu, negu atsisakysiu to, kas man gražu, – atvirai sako Rūta. – Žiūriu į savo namus ir man gera. Jie man kelia nuotaiką. Ir jei bent vienam praeiviui tampa šviesiau, vadinasi, buvo verta.“

Visų trijų namų su ryškiais fasadais patalpas Rūta nuomoja, taigi, norint galima pagyventi linksmuose, nuotaikinguose ir iš tolo matomuose namuose Kauno priemiestyje.