Nuo valgomo Kauno iki torto karste: konditerių užsakymai peržengė įprastas ribas

Beveik 100 metrų ilgio obuolių pyragas, iš cukraus atkurti Kauno pastatai ir žmogaus pavidalo tortas meniniam performansui – tokių užsakymų yra sulaukusios Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro konditerijos profesijos mokytojos. Kartu su mokiniais jos imasi darbų, kuriems vien receptų knygos nepakanka.

Centro atstovės pasakoja, kad nestandartinės užduotys verčia ieškoti naujų sprendimų: braižyti lekalus, galvoti, kaip sutvirtinti konstrukcijas, atkurti pastatų architektūrą ar net konkretaus žmogaus veidą.

Vienas naujausių centro darbų – rugsėjo pabaigoje Kauno mugėje pristatytas 98,53 metro ilgio obuolių pyragas. Idėją jį iškepti pasiūlė mugės „Ruduo 2026“ organizatoriai.

Pyragui prireikė kelių šimtų kilogramų obuolių, beveik tūkstančio kiaušinių ir apie 50 kilogramų miltų. Jis buvo kepamas keturias dienas, o dekoracijos pradėtos ruošti dar savaite anksčiau.

Rugsėjo 25 d., mugės atidarymo dieną, pyragas išmatuotas Laisvės alėjoje, supjaustytas į maždaug 2 tūkst. gabalėlių ir išdalytas mugės svečiams.

„Tikrai viskas rankų darbo. Kiekvieną lapelį, uogą ir grybuką mokiniai lipdė patys, dažnai jau po pamokų, nes dekoracijas pradėjome ruošti savaite anksčiau. Mūsų centras nevengia iššūkių, todėl ir šios avantiūros ėmėmės nedvejodami. Kai matai, kad skirtingų grupių mokiniai kartu kuria vieną didelį darbą, supranti, kad čia kepamas ne tik pyragas“, – sakė profesijos mokytoja ekspertė Janina Narbutienė.

Iki užsibrėžto 100 metrų tikslo pritrūko maždaug pusantro metro, tačiau bendras darbas mokiniams tapo proga išbandyti savo gebėjimus ir pasidalyti rezultatu su tūkstančiais žmonių.

Vienas neįprasčiausių užsakymų centrą pasiekė 2024 m. spalį. Kauno M. Žilinsko dailės galerijoje vykusiame tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje IPMA lenkų menininkė Karolina Wojtas pristatė performansą „FUNeral“. Jam reikėjo žmogaus pavidalo torto, atkartojančio pačią menininkę, gulinčią karste.

Pasak centro atstovių, organizatoriai kreipėsi į ne vieną įmonę, tačiau šios užsakymo atsisakė.

„Kitos įmonės šio užsakymo atsisakė, o mes, kaip patys juokaujame, pasirašom visokiom nesąmonėm. Sutikome, nors užduotis buvo sunki. Labiausiai bijojome, ar pavyks atkartoti konkretaus žmogaus veidą taip, kad tortas būtų į jį panašus. Daug laiko užtruko garbanoti pusilgiai plaukai, kuriuos sukome sruogelė po sruogelės, o biskvitui ir kremui nudažyti raudonai prireikė labai daug dažų“, – pasakojo centro Maisto technologijų ir prekybos skyriaus vedėja, profesijos mokytoja ekspertė Rasa Virginija Venterienė.

„Tik kai tortą prapjovė, supratome, kodėl viduje turėjo būti raudona. Atrodė šiurpiai“, – prisiminė mokytoja.

Žmogaus pavidalo tortu vaišinosi performanso dalyviai.

2020 m. lapkritį, Lietuvoje galiojant karantinui, centro mokinės prisidėjo prie Kauno Kalėdų eglės kūrimo. Dizainerė Jolanta Šmidtienė sumanė beveik 25 metrų eglės viduje, po stiklu, įkurdinti Kauno senamiestį.

Pastatus mokinės suklijavo iš gabalinio cukraus, o šalia jų iškepė didžiulius morengų debesis.

„Mokiniai mokėsi nuotoliu ir buvo labai išsiilgę bendravimo ir darbo. Mokinės iš kitų savivaldybių gavo leidimus ir važiavo į Kauną, kad galėtų prisidėti. Kiekvieną namą klijavome taip, kad jį būtų galima atpažinti: Rotušę, Prisikėlimo bažnyčią, Perkūno namą, net saulės laikrodį ant sienos. Gaila tik, kad eglės įžiebimo gyvai pamatyti negalėjome, o į jos vidų žmones įleisdavo tik nedidelėmis grupelėmis“, – sakė J. Narbutienė.

Tais pačiais metais centro mokytojos su mokiniais kūrė ir valgomus Kauno pastatų modelius airių režisierės Aideen Barry filmui „Klostės“, įkvėptam Kauno tarpukario modernizmo architektūros.

Su prašymu iškepti konkrečių pastatų tortus į centrą kreipėsi projekto „Modernizmas ateičiai“ koordinatorė dr. Ugnė Marija Andrijauskaitė, dirbusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandoje.

2020 m. rugsėjo pabaigoje penkios mokytojos su savo grupėmis kūrė gaisrinę, Mašiotynę Kačerginėje, Sugiharos namus, Centrinį paštą, Ilijienės namą, Vytauto Didžiojo karo muziejų ir M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Pastarojo vaizdas atkurtas iš visų pusių.

„Su režisiere viską aptarėme per nuotolinį susitikimą. Ji norėjo, kad tortai būtų valgomi, gražūs ir tiksliai atkartotų pastatų architektūrą, kad kiekvieną būtų galima atpažinti, nors filme jų niekas neragavo. Dirbome tarp dviejų karantinų ir spėjome viską padaryti, kol paskelbė naują. Filmavimo nematėme, todėl savo tortus ekrane pirmą kartą išvydome tik po dvejų metų, premjeroje „Romuvoje“, kartu su visais žiūrovais. Režisierė buvo sužavėta ir labai dėkojo“, – pasakojo R. V. Venterienė.

Filmo premjera kino teatre „Romuva“ įvyko 2022 m. rugsėjį. Jos svečiams centro mokiniai su mokytojais iškepė dar vieną tortą ir meduolinius bilietus.

Pasak mokytojų, tokie projektai papildo įprastą mokymąsi laboratorijose, kur mokiniai dirba pagal receptus ir technologines korteles. Nestandartiniams darbams paruoštų instrukcijų nėra.

„Mokiniai į visus šiuos darbus labai įsitraukdavo. Kartu su mumis braižydavo lekalus, galvodavo, kaip sutvirtinti ir pritvirtinti kiekvieną detalę, kaip išgauti reikiamas formas ir spalvas. Vadovėlyje nėra skyriaus apie tai, kaip iškepti pastatą ar žmogų, to išmokstama tik darant. Iš pradžių mokiniai dažnai abejoja, ar pavyks, o pabaigoje didžiuojasi tuo, ką sukūrė savo rankomis“, – sakė R. V. Venterienė.

Centro direktorės Sonatos Andriuškevičienės teigimu, tokios užduotys leidžia mokiniams patirti ir kūrybinę profesijos pusę.

„Tokie iššūkiai reikalauja drąsos imtis to, ko dar nemoki, kai iš anksto nežinai, ar pavyks. Kartu tai galimybė pajusti, kiek darbe gali būti kūrybos, adrenalino ir džiaugsmo, kai drauge ieškome sprendimų“, – sakė ji.