Šilainiams – 40: rajonas „su karūnomis“, bet kultūros centro vis dar nėra

Šventė vyko Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinyje, kuris laikomas Šilainių kultūros centru, mat kultūros centro pastato šiame rajone nėra, o ir pati biblioteka įsikūrusi „Santaros“ gimnazijos patalpose.

Pirmajame Šilainių daugiabutyje Vėtrungės g. 2 1985 m. pradėjo veikti ir biblioteka – ji buvo įkurta namo III aukšte. Bibliotekos padalinio vyr. bibliotekininke dirbo Saulė Cemnolonskytė. Pastato I a. veikė parduotuvė, paštas.

Pasak Šilainių padalinio vyr. bibliotekininkės Ilonos Gražinos Paškevičiūtės, daugiabutyje biblioteka veikė beveik tris dešimtmečius, o po to persikėlė į pastatą Baltų pr. 81, kurio pirmame aukšte buvo „Iki“ parduotuvė. Nuo 2020 m. rugpjūčio Šilainių biblioteka įsikūrusi „Santaros“ gimnazijos patalpose.

„Kai pradėjau dirbti ir pamačiau, kad penkiaaukštyje įrengtoje bibliotekoje prieš mane žvitriai nulipa 80-metį viršijusi senjorė, pagalvojau, o siaube, kaip jai dar su knygų glėbiu iš tokio aukščiau reiks nulipti! Bet vaikščioti į trečią aukštą skaitytojai įprato. (...) Džiugina, kad biblioteka bendradarbiauja su bendruomene, policija, mokyklomis, darželiais. Šiuo metu padalinyje dirba šešios bibliotekininkės“, – kalbėjo I. G. Paškevičiūtė.

Šilainių bendruomenės centro vadovė Rima Andriulionienė pažymėjo, kad su vyru atsikėlė į antrąjį Šilainių daugiabutį – Vėtrungės g. 4. „Šalia veikusioje bibliotekoje vykdavo Poezijos popietės, Mildos šventė, knygų pristatymai, tai buvo tikras kultūros židinys“, – mena ji.

Renginio metu prabilta ir apie plėtrą. „Labai norėtųsi, kad šioje seniūnijoje atsirastų dar viena biblioteka, kad žmonės galėtų gauti daugiau kultūros, leistų laiką bibliotekoje“, – sakė Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilma Trakimienė.

Spalio 21-osios vakarą bibliotekoje buvo atidaryta menininkės, organizacijos „Kultūros dirbtuvė“ vadovės Evelinos Šimkutės parengta fotografijų paroda „Šilainiams 40“. Ji Šilainiuose kuria jau dešimtmetį. 2015 m. ji pristatė fotografijų parodą „Šilainiams 30“ ir projektą „Šilainiai Photo”.

Baigusi menų mokslus Londone, E. Šimkutė 2015 m. sugrįžo į Kauną, ieškojo vietos kūrybai, bendraminčių. Apsistojo gimtuosiuose Šilainiuose. Padiskutavusi su bibliotekininke I. G. Paškevičiūte, menininkė nutarė bibliotekos 30-mečiui sukurti parodą, kur eksponuotos jos, jos tėčio nuotraukos, taip pat fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir kt.

„Buvusi bibliotekos vedėja Saulė pasakojo, kad pro bibliotekos langą matydavo ąžuolą, pasirodo, tai seniausias Šilainių medis, vis dar tebeaugantis šalia Vėtrungės g. 2“, – pristatydama parodą „Šilainiams 40“ džiaugėsi E. Šimkutė.

Per dešimtmetį ji Šilainiuose surengė ne vieną parodą, fotopasivaikščiojimus, fotodirbtuves, įkūrė „Šilainių sodus“, esančius šalia Kauno tvirtovės VIII forto, su Rūta Lukošiūnaite vykdė projektą „Gyvasis mikrorajono archyvas“, vykdė įvairias akcijas, veiklas bendruomenei.

Parodoje „Šilainiams 40“ matyti E. Šimkutės, Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei gyventojų darytos nuotraukos. Vienoje jų užfiksuotas pirmasis daugiabučio blokas Šilainiuose, Vėtrungės g. 2, padėtas 1984-aisiais.

„Architektas pasakoja, kad ten yra paslaptinga laiko kapsulė su kažkokiais užrašais. Labai, įdomu, kas ten parašyta? Gal kada pavyks išsiaiškinti“, – smalsavo E. Šimkutė ir pridūrė, kad Šilainiai skirstomi į keliolika dalių.

Kitoje nuotraukoje užfiksuota ant akmens sėdinti mergaitė. Tai šilainiškės Linos 1994 m. Baltų prospekte (4-uosiuose Šilainiuose) užfiksuota dukra. Įdomu, kad akmuo ten tebestovi iki šių dienų.

Sekančioje nuotraukoje gyventoja Teresė Birutė Ilgevičienė 1994 m. užfiksavo studento kambarį.

Dar kitoje fotografijoje matyti menininkė Evelina Šimkutė vaikystėje ant kalniuko žiemą, šalia sėdi jos močiutė.

„Ant kalniuko Kuršių gatvėje praleisdavau visą laisvą laiką. Kalniukas, sniegas, krūmai buvo geriausia žaidimų aikštelė, lavinusi vaizduotę. Menu, kaip būdama 18-os gulėjau ant to kalniuko, aplink augo daug baltų dobilų, žvaigždės, o aš svajojau, ką noriu veikti gyvenime“, – kalbėjo menininkė.

Vienoje nuotraukoje 2010 m. įamžintos čiuožyklos, ant vienos jų užrašyta „Labas rytas“, o ant kitos – „Myliu“. Jomis vaikystėje čiužinėdavo ir menininkė E. Šimkutė. Čia pat nuotraukoje matyti 2024 m. įamžintas besisukantis ratas – sūpynės Kuršių gatvės kieme.

Šilainių vaikai – išradingi. „Vienų fotodirbtuvių metu sutiktų vaikų paklausiau, kur jų smagiausia žaidimų aikštelė. Jie atvedė į futbolo aikštę, susikurtą ant užbetonuoto garažų stogo. Vaikai su kreida ten nusipaišė linijas ir susikūrė futbolo aikštelę! Kita žaidimų aikštelė – transformatorinė, vaikų apipiešta įvairiomis spalvomis“, – pasakojo E. Šimkutė ir pridūrė: „Kaip paveldo objektą, kalbant apie vaikystę sovietmečiu, vienoje vietoje Kaune reikia išsaugoti senąsias čiuožyklas, sūpynes. Manau, tam puikiai tiktų Šilainiai.“

Parodoje matyti ir Virginijos Babušytės-Venckūnienės sukurta skulptūra „Versmė“, stovinti tarp J. Basanavičiaus ir J. Grušo gimnazijų ir vietinių vadinama „drambliu“.

Ekspozicijoje matyti ir vienintelė Šilainiuose esanti požeminė perėja (Šarkuvos g.), kur vyko cirko pasirodymai; Kuršių g. esantis Rūpintojėlis; raudonų dobilų pieva 1-uosiuose Šilainiuose, šalia Tado Ivanausko progimnazijos. 2010 m. ten buvo taip tylu, kad galėjai girdėti, kaip svirpia žiogai, dūzgia bitės.

Didžiausi parodos kūriniai fiksavo karantinu vykusį projektą, 2020 m. kurtą su vokiečių menininke Claudia Janke, keliavusia po Europą ir fiksavusia mojuojančius žmones. Ji vykdė dirbtuves Kuršių gatvės kieme, kur gyventojai gamino plakatus su žinute kaimynui.

Menininkė Evelina Šimkutė parodos pristatyme akcentavo, kad per jos veiklos Šilainiuose dešimtmetį čia taip ir neatsirado kultūros centras ar bendruomenės namai, tad kultūros renginiai telkiasi bibliotekoje.

„Mano svajonė buvo bendruomenės kultūros centras Šilainiuose, su savo patalpomis. Nusivyliau, kad per 10 metų nepavyko įgyvendinti šio tikslo. Gal kada nors ar kitais būdais tas bendruomenės, kūrybos centras, kur galima kurti, kuris yra atviras ilgesnes valandas, savaitgaliais – kažkada atsiras“, – vylėsi E. Šimkutė.

Ji apgailestavo, kad Sargėnų dvaro teritorijoje bus įrengtas įprastas parkas.

„Labai skauda, kad toje vietoje nebuvo įvertintos vertės, kurios yra, juk gyventojai tą vietą vadina sodu, bet naujuose miesto planuose darželių nėra, ten bus tiesiog gėlynas“, – nusivylusi kalbėjo menininkė E. Šimkutė.

Ji pridūrė, kad Šilainiai – vienintelis rajonas, turintis „karūnas“ ant daugiabučių stogų, atvykėliai iš kitų miestų jas net pavadina „žalčių karūnomis“.

Šilainiuose veikia Šv. Dvasios bažnyčia ir Šv. Jono Pauliaus II koplyčia, Kauno IX forto muziejus, Santarvės parkas, baseinas, 10 mokyklų, 11 darželių, gyvena daugiau kaip 62,5 tūkst. gyventojų. Tačiau nėra nei vieno kultūros centro.

„Baigiu šį kūrybos etapą, pavargau, laikas naujam etapui. Žinoma, savanorystės projektas „Šilainių sodai“ tęsis“, – atsisveikino menininkė E. Šimkutė.

Fotografijos paroda „Šilainiams 40“ Šilainių bibliotekoje veiks iki gruodžio 15 d.