Šančiškiai pristatė kulinarijos kalendorių: jame – tradicinė kopūstienė, baklava ir krosnyje keptas kugelis

Žemųjų Šančių kulinarijos kalendoriaus iniciatorė architektė Elena Vanagaitė pasakojo, kad šančiškiai jau devintą kartą pristato savo kalendorių. Anksčiau buvo įamžinti Šančių įvykiai, tarp jų ir protestai prieš Nemuno krantinės gatvės projektą, tarpukario pastatai, Jono Lukšės piešiniai, senieji langai, gamta, Šančių opera „Kopūstų laukas“ ir kt., o 2026 metus nutarta paskirti vietinių gyventojų pamėgtiems patiekalams. Beje, fotografas Darius Petrulis nuo 2022 m. dar išleidžia atskirą katinėlių kalendorių, kuriame įamžinti išraiškingi Šančių ir kitų rajonų murkliai.

Naujo kalendoriaus darbai prasidėjo nuo rudenį vykstančios Šančinių šventės. Buvo paskelbta, kad laukiama gyventojų receptų, juos atrinkus fotografas Darius Petrulis pradėjo keliauti po gyventojų virtuves ir fotografuoti skanėstus.

„Labai džiaugiuosi žmonėmis, kurie sutiko pagaminti šiuos patiekalus, pasidalinti receptais ir atnešė kitiems paragauti. Maistas jungia. Vizualo darbus atliko fotografas Darius Petrulis, tai milžiniškas darbas, ačiū jam. Šančiškių kalendoriai – vertingas dalykas, leidžiantis atskleisti šio rajono gyventojų savitumą“, – sakė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Genovaitė Gina Greičė.

Kulinarijos kalendoriuje atsidūrė 12 patiekalų: duonelė, vytinta sprandinė, balandėliai, velykinė Pascha, kosminiai pyzdrikiukai (sausainiai), baklavos sūrio pyragas, pynutė su razinomis, kibinai, kugelis, kopūstienė, paštetas ir keksas.

„Šančiai niekados nebuvo vienalyčiai, vienataučiai, tai buvo pramoninis rajonas, žmonės čia atvykdavo gyventi iš kaimų, provincijų. Čia gyveno žydai, ukrainiečiai, baltarusiai, tad ir patiekalai mišrūs“, – pažymėjo E. Vanagaitė.

Kalendoriuje pateikiami receptai, kad norintieji per einamąjį mėnesį suspėtų išbandyti naują patiekalą. Įdomu, kad siekdamas nepriekaištingo rezultato, fotografas D. Petrulis atliko šimtus vieno patiekalo kadrų, o fiksuodamas paštetą padarė net 500 kadrų.

Šančiuose gyvenantis Remigijus Slapšys į kalendoriaus pristatymą atsivežė net du kugelius: vieną su kiaulienos kumpiu, o kitą – be mėsos. Kugelius šiam renginiui jis specialiai kepė krosnyje, o darbus pradėjo net nespėjęs išsimiegoti – 3.30 val. ryto.

„Pirmiausia reikia malkomis iškūrenti krosnį, tai užtrunka pusantros valandos, o tuomet 4,5 valandos kepa kugelis. Krosnį pakūriau 3.30 val., kugelis iškepė, dar kelias valandas palaikiau ir ištraukiau tik prieš pat renginį – 10 val. ryto. Gaminau pagal savo žmonos Jolitos mamos receptą iš Mažosios Lietuvos. Krosnyje iškeptas kugelis niekada nebus toks pat, kaip keptas orkaitėje: čia nenustatysi kepimo laiko ir temperatūros, viską turi daryti pagal nuojautą ir iškepa kaskart skirtingai. Orkaitėje ir krosnyje kepto kugelio skonis ryškiai skiriasi, iš tikro, dėl kugelio kepimo ir pasistačiau krosnį“, – šypsodamasis kalbėjo nuo 2000 m. Šančiuose gyvenantis R. Slapšys.

Susirinkusieji būtent kugelio pirmiausia ir skubėjo paragauti. Šalia jo buvo patiektas traškių spirgučių ir svogūnų padažas, grietinės dubenėlis ir krapai, o dailiose prieskoninėse slėpėsi pipirai ir druska. Skanaujant kugelio Remigijus ragino užsigerti spanguolių kisieliumi, duonos gira arba rūgpieniu.

Ypatingą vietą kalendoriuje užima kopūstienė – tradicinis Šančių patiekalas. Šančiai be kopūstų neįsivaizduojami, nes čia stovėjo carinės Rusijos kariniai kopūstų sandėliai, kuriuose rauginti ir laikyti kopūstai. Šie XIX a. sandėliai tebeišlikę, teritorija, kur jie stovi vadinama Kopūstų lauku, o 2018 m. šančiškiai net ėmė kurti operą „Kopūstų laukas“.

„Iš vaikystės atsimenu, kaip namuose raugindavome kopūstus: pasiskolindavome didžiulę mašiną iš kaimynų, reikėdavo sukti didžiulę rankeną, kad peiliai susmulkintų kopūstus, paskui juos raugdavome, pridėdavome obuolių, spanguolių. Raugintų kopūstų sriuba mane lydėjo nuo vaikystės. Ji neapsakomai skani!“, – kalbėjo E. Vanagaitė.

Kalendoriuje pateikiamas gardžios kopūstienės su šonkauliais receptas.

Prieš trejus metus į Šančius atsikrausčiusi Aurelija Prašmuntaitė pristatė duonelę su kanapių sėklomis. Jis atskleidė, kad duonos gamyboje atlieka produktų maišymą, o duoną iškepa jos vyras.

„Man labiausiai patinka duona kvepiantys namai, iškart tampa jauku, išgaruoja stresas. Smagu, kad Šančiuose žmonės labai bendruomeniški, socialiniame tinkle pasidalinus, kad kepame duoną, susisiekė keli gyventojai, prasidėjo bendrystė su Giedre iš koldūnų parduotuvės. Įdomu, kad fotografas duoną bandė įamžinti įvairiais rakursais, lipo net ant stalo, bandė į puodus sudėti ir pan., bet vis netiko. Galiausiai ją nunešė į lauką ir padėjo lysvėje, ant rudeninės žalumos – ir gavosi puikiai! Kalendorius prasideda nuo duonos, linkiu visiems jos išsikepti, o jei neturite raugo – kreipkitės, pasidalinsiu“, – kalbėjo A. Prašmuntaitė.

Egidijus Klimonis kalendoriuje pateikė vytintos kiaulienos sprandinės receptą. Šį patiekalą paruošti užtrunka net mėnesį. „Pasūdytą mėsą reikia maždaug tris paras palaikyti šaldytuve, tuomet gerai nuplauti druską, iškočioti, užberti pipirų, lauro lapų, kmynų ir mėnesį vytinti“, – kalbėjo šančiškis.

Gyventojas Alius pristatė vištienos kepenėlių paštetą su želė. Pasak jo, tai gana greitai paruošiamas patiekalas.

Porą metų Šančiuose gyvenanti Inga Kanapeckienė pristatė baklavos sūrio pyragą su medaus sirupu. Sveikatos srityje dirbanti pašnekovė teigė, konditerija jai padeda atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos.

„Baklavos pyragas visus sužavėjo skoniu ir grožiu. Baklavą esu valgiusi Albanijoje, Juodkalnijoje, kitose Rytų šalyse, didelio skonio skirtumo lyginant su maniškiu – nepajutau. Žinoma, šis pyragas bus ant Kalėdų stalo, vešiuosi pas močiutę. (...) Tokios bendruomenės iniciatyvos mažina atskirtį, juk dabar dauguma panirę į socialinius tinklus, yra individualistai, o kalendoriaus kūrimas skatina susiburti, pabendrauti, kažko pačiam išmokti ar kitą pamokyti. Tokiais neramiais laikais, kai vyksta karai, mitingai, darbas virtuvėje mane atpalaiduoja, jaučiu malonumą, čia pabėgu nuo pasaulio šurmulio“, – atviravo I. Kanapeckienė.

G. G. Greičė pasidalino kosminių „pyzdrikiukų“ (sausainių) gamybos ypatumais. Ji atskleidė, kad receptą dar vaikystėje sužinojo iš savo garbaus amžiaus kaimynės, pas kurią užėjus visada kvepėdavo šiais sausainiais. Jiems pagaminti reikia įgūdžių, laiko ir pajautimo.

„Namai labai skaniai pakvimpa – kakava, lazdyno riešutais. Reikia laikytis recepto, nors vienas ingredientas į šoną – ir viskas keičiasi. Parduotuvėje tokių sausainių nerasi. Mano šeimos moterys retai juos kepa, nes užtrunka – per vakarą nepagaminsi. Pati šiuos sausainius irgi retai gaminu: Kalėdoms, Velykoms ar savo gimtadieniui – bent kartą metuose, kai norisi aplinkinius palepinti, pradžiuginti“, – sakė ji.

Šančių kulinarijos kalendorių užbaigia buvusios aktyvios bendruomenės narės, pagyvenusios moters veiklos centro „Juozapinė“ vadovės a.a. Almantės Šulgienės-Rabikauskienės dažnai keptas keksas.

„Kekso receptas atkeliavo iš Rygos mergaičių gimnazijos, kur buvo mokoma namų ūkio darbų. Tai XX a. pr. receptas, šiuo keksu Almantė dažnai pavaišindavo bendruomenę, o dabar receptas plačiai pasklis už bendruomenės ribų ir džiugins kitus smaližius“, – paminėjo E. Vanagaitė.