Pristatė knygą apie partizanų generolą J. Žemaitį-Vytautą: tokį karinį laipsnį turėjo tik jis vienas

Vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Darius Juodis pristatė knygą-albumą „Partizanų Vytautas. Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir atminties vaizdai“. Leidinyje supažindinama su partizanų generolo J. Žemaičio-Vytauto visuomeniniu ir asmeniniu gyvenimu, apžvelgiami jo jaunystės metai, mokymasis Karo mokykloje, tarnyba tarpukario Lietuvos kariuomenėje ir svarbiausia gyvenimo misija – partizanavimo metai. Dėmesys atkreipiamas ir į partizanų vado bendražygius.

Leidinio pristatymą moderavo žurnalistas, dokumentinių filmų istorinėmis temomis autorius Rimas Bružas.

Leidinio sudarytojas ir mokslinis redaktorius, istorikas dr. Darius Juodis sakė, kad J. Žemaičio-Vytauto (1909-1954) biografija žodžiais jau aprašyta, tad šįkart nutarė ją pateikti kitaip – per vaizdus. Jis atkreipė dėmesį, kad iki 1940 m. J. Žemaičio fotografijos darytos fotodirbtuvėse, o vėliau prasidėjo fotografavimas miške, pogrindyje.

„1990 m. pasklido mintis, kad neišliko J. Žemaičio nuotraukų ir kad jis būdamas partizanu nesifotografavo. Supratau, kad čia išsigalvojimas. Kalbinau žmones, ėjau į archyvus, bibliotekas, analizavau kitus šaltinius ir radau! Netiesa, kad J. Žemaitis nesifotografavo, vienos jo nuotraukos išliko tiek daug egzempliorių, kad ji anuomet platinta beveik kaip atvirutė, dalinta partizanams. Nuotrauka – nepakeičiamas šaltinis, per fotografiją atsiskleidžia žmogus“, – teigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas dr. D. Juodis.

Jis pridūrė, kad dabar kone kiekvienas turi mobilųjį telefoną ir gali bet kada nusifotografuoti, o anuomet fotografija buvo retenybė, jai iš anksto ruoštasi: gražiau apsirengta, pasipuošta, pasitempta. Be to, seniau nebuvo fotošopo, tad to meto nuotraukos yra autentiškas šaltinis.

Beje, pristatydamas knygą-albumą, istorikas dr. D. Juodis pažymėjo, kad J. Žemaitis-Vytautas užfiksuotas su kitos šalies diržu.

„Reiškia, tokį jis gavo. Vilkėjo ne savo uniformą, o tai, ką gavo miškuose, ką persiūdavo. Juk tobulos uniformos neišlaikysi dešimt metų“, – teigė jis.

Vienos pareigos Joną Žemaitį-Vytautą išskyrė iš kitų: jis buvo 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininkas.

„Lietuvos kariuomenėje yra kapitono, generolo, majoro ir kiti laipsniai. Bet vienas laipsnis Lietuvos istorijoje buvo suteiktas tik kartą – partizanų generolo. Jonas Žemaitis-Vytautas vienintelis istorijoje užėmė tokias pareigas, vienintelis turėjo tokį karinį laipsnį“, – akcentavo istorikas dr. D. Juodis.

Jei tuomet būtų atkurta Lietuvos nepriklausomybė – J. Žemaitis-Vytautas, iki susirenkant Seimui, laikinai būtų ėjęs LR Prezidento pareigas, kaip parašyta LLKS deklaracijoje.

Beje, 1949 m. partizanai susirinkę pasirašyti deklaracijos irgi fotografavosi, bet negatyvai dingo, jų likimas nežinomas.

Sovietų saugumas J. Žemaičio ieškojo nuo 1945 m. kai jis tapo partizanu, tačiau jo paieškas apsunkino nuolat keičiamas slapyvardis, kol 1948 m. jis tapo J. Žemaičiu-Vytautu.

„Tik laiko klausimas, kada sovietų saugumas tave iššifruos. Saugumas turėjo partizanų nuotraukas, žinojo kaip jis atrodo, bet nepavyko sugauti iki pat 1953 metų“, – sakė istorikas.

Paskutinis partizanų vado bunkeris buvo Šimkaičių miške (Jurbarko r.). Iki jo saugumo pareigūnus atvedė kitas partizanas, kankintas šešias dienas.

„J. Žemaičio-Vytauto bunkerį žinojo tik ribotas kiekis žmonių: jo statytojai – keturi partizanai, iš kurių keli žuvo ir nusinešė paslaptį, dar žinojo Juozas Palubeckas, kuris teikė aprūpinimą, taip pat keli čia lankęsi partizanai ir dvi med. seselės“, – teigė knygos sudarytojas.

Beje, apie bunkerį žinojo ir jam lentas vežęs Kleopas Skrickis. „Kartą jis vežė lentas kitam, partizanų žiemojimo, bunkeriui. Per tardymus jis neišsidavė. Jei būtų pasakęs – J. Žemaitis būtų suimtas anksčiau. Tai nematomo pasipriešinimo dalyviai, kurie laiku patylėjo, nepasakė, nors tardė“, – pažymėjo dr. D. Juodis.

1951 m. J. Žemaitis-Vytautas patyrė sveikatos problemų – po mikroinsulto tapo paralyžiuotas, riboto vaikščiojimo ir negalėjo pajudėti iš bunkerio Šimkaičių miške. Po kurio laiko buvo suimtas partizanas Juozas Palubeckis, kuris ir atvedė saugumą iki bunkerio.

„Jis vietos neatskleidęs per tardymus atsilaikė šešias dienas, o šeštą dieną pasakė. Vežamas link bunkerio dar „tempė“ laiką. Saugumo tardymo protokole jis sakė, kad pareigūnai gali važiuoti, vis vien ten nieko neras, nes pagal susitarimą, Juozo nesulaukę jie turėjo išeiti po trijų dienų. Bet neišėjo“, - sakė istorikas.

J. Žemaitis-Vytautas buvo suimtas, tardytas ir nuteistas. Apie jo suėmimą viešai neskelbta, neviešintas ir teismo procesas. Jo bunkerio vieta visuomenei tapo žinoma 1990-aisiais, ji atrasta pagal sovietmečiu išleistą knygą „Kruvinos žudikų pėdos“.

„Suėmus J. Žemaitį-Vytautą, Lietuvoje partizanų jau buvo likę mažai. Štabai nyko, sunaikinti jau nebuvo atkuriami nuo maždaug 1950-1951 m., nebuvo, kas juos atkurtų. (...) Suimtas partizanų vadas atsisakė bet kokio bendradarbiavimo su sovietais. Jis žinojo savo lemtį“, - teigė pašnekovas.

Teismo protokole išliko partizanų vado J. Žemaičio-Vytauto pasakyti žodžiai: „Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“

1954 m. lapkritį jis buvo išvežtas į Maskvą ir lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime.

„Jo palaikų niekada nerasime, nes pagal bendrą tvarką palaikai buvo sudeginami, o pelenai išbarstomi duobėse“, - teigė istorikas dr. D. Juodis.

26-oji Vilniaus knygų mugė vyksta vasario 26 d. – kovo 1 d. Šių metų tema „Žodis ieško žmogaus“ kviečia atrasti gyvą literatūros, muzikos ir bendrystės dialogą.

Mugės metu vyksta susitikimai su rašytojais, knygų pristatymai, diskusijas, koncertai, parodos, kūrybiniai užsiėmimai.

Mugėje kasmet dalyvauja apie 300 leidyklų ir kitų kultūros organizacijų iš Lietuvos ir užsienio šalių, įvyksta daugiau kaip 300 įvairiausių renginių ir koncertų, o per keturias dienas mugę aplanko daugiau nei 55 tūkst. žmonių.

Vilniaus knygų mugėje dalyvauja ir Kauno atstovai: KTU, LSU, LSMU, VDU universitetai, Kauno miesto muziejus, Kauno fotografijos galerija, Ąžuolyno biblioteka, Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, leidykla „Žalias kalnas“ ir kt.